1942–1943 m. Lietuvos futbolo pirmenybės

Lietuvos futbolo čempionatas
SezonasLietuvos futbolas 1942 m. ir Lietuvos futbolas 1943 m.
Laikotarpis1942 m. rugpjūčio 15 d. – 1943 m. rugpjūčio 15 d.
ČempionaiKauno „Tauras“ (1-asis titulas)
1942 m.

1942–1943 m. Lietuvos futbolo pirmenybės – 23-asis Lietuvos futbolo čempionatas, surengtas 19421943 m. Varžybos vyko 7 apygardose, kurių nugalėtojai kovojo dėl šalies čempionų titulo. Mišria sistema iš viso dėl čempiono vardo kovojo 41 komanda.[1]

Komandos redaguoti

Iš viso pirmenybėse žaidė 41 komanda – 10 Suvalkijos, 8 Šiaulių, 6 Telšių, po 5 Kauno ir Panevėžio, 4 Ukmergės, 3 Vilniaus apygardoje. Ekipos buvo iš Alytaus (1), Birštono (1), Biržų (1), Butrimonių (1), Dotnuvos (1), Jonavos (1), Joniškio (1), Kauno (5), Kėdainių (1), Kybartų (2), Kretingos (1), Kuršėnų (1), Marijampolės (1), Mažeikių (1), Obelių (1), Panevėžio (2), Plungės (1), Prienų (1), Rokiškio (1), Skuodo (1), Šakių (1), Šiaulių (5), Tauragės (1), Telšių (2), Ukmergės (1), Vilkaviškio (1), Vilniaus (3), Virbalio (1).

Komanda Namų aikštė Pastabos
KAUNO APYGARDA
Kauno „Kovas“ Kaunas
Kauno LFLS (Č) Kauno valstybinis stadionas Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komanda.
Kauno LGSF Kaunas Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija.
Kauno „Perkūnas“ Kaunas
Kauno „Tauras“ Kaunas
PANEVĖŽIO APYGARDA
Biržų „Vilkas“ Biržai
Obelių „Sakalas“ Obeliai
Panevėžio LGSF (N) Panevėžys Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija.
Panevėžio MSK Panevėžys „Maisto“ sporto klubas.
Rokiškio „Grandis“ Rokiškio miesto stadionas
SUVALKIJOS APYGARDA
Alytaus „Dainava“ (N) Alytus
Birštono „Šarūnas“ (N) Birštonas
Butrimonių USK (N) Butrimonys Kai kur minima kaip JK Butrimonys.
Kybartų „Sveikata“,
Kybartų „Sveikata II“
Kybartų miesto stadionas
Marijampolės „Sūduva“ Marijampolė
Prienų „Sūduva“ (N) Prienai Kai kur minima kaip „Sūdavija“.
Šakių „Vytis“ Šakiai
Vilkaviškio „Sudavija“ (N) Vilkaviškis
Virbalio „Jėga“ (N) Virbalis
ŠIAULIŲ APYGARDA
Joniškio „Žaibas“ Joniškis
Kuršėnų „Žaibas“ Kuršėnai
Šiaulių „Gubernija“ Šiauliai
Šiaulių „Metalas“ (N) Šiauliai
Šiaulių „Sakalas“ (N) Šiauliai
Šiaulių „Šarūnas“ (N) Šiauliai
Šiaulių „Wehrmachtfeld“ (N) Šiauliai Vokiečių įgulos komanda.
Tauragės „Tauras“ (N) Tauragė
TELŠIŲ APYGARDA
Kretingos „Žemaitis“ (N) Kretingos miesto stadionas
Mažeikių „Šarūnas“ (N) Mažeikiai
Plungės „Babrungas“ Plungė
Skuodo „Šarūnas“ (N) Skuodas
Telšių „Džiugas“ Telšiai
Telšių „Gubernija“ (N) Telšiai
UKMERGĖS APYGARDA
Dotnuvos ŽŪA (N) Dotnuva
Jonavos LFLS (N) Jonava Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komanda.
Kėdainių SK (N) Kėdainiai
Ukmergės „Perkūnas“ Ukmergė
VILNIAUS APYGARDA
Vilniaus LFLS Vilnius Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komanda.
Vilniaus LGSF (N) Vilnius Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija.
Vilniaus „Šarūnas“ Vilnius

Rezultatai redaguoti

Kauno apygarda redaguoti

Varžybos prasidėjo rugsėjo 12 d.

Vieta Komanda R Pg L Pm Įv+ Įv– Įv. sk. Taškai Pastabos
1. Kauno „Tauras“ 8 5 2 1 24 10 +14 12 Pateko į finalą
2. Kauno „Perkūnas“ 8 3 4 1 29 18 +11 10
3. Kauno „Kovas“ 8 3 2 3 14 21 -7 8
4. Kauno LGSF 8 3 0 5 16 24 -8 6
5. Kauno LFLS 8 1 2 5 11 21 -10 4

Panevėžio apygarda redaguoti

Vieta Komanda R Pg L Pm Įv+ Įv– Įv. sk. Taškai Pastabos
1. Panevėžio MSK 7 7 0 0 57 2 +55 14 Pateko į finalą
2. Panevėžio LGSF 4 3 0 1 9 8 +1 6 Žaidė tik II rate
3. Rokiškio „Grandis“ 7 2 0 5 13 27 -14 4
4. Biržų „Vilkas“ 7 2 0 5 6 21 -15 4
5. Obelių „Sakalas“ 7 2 0 5 11 38 -27 4

Suvalkijos apygarda redaguoti

Alytaus zona redaguoti

Kai kurie šaltiniai nurodo, kad Prienų komanda vadinosi „Sūdavija“, o Butrimonių – JK Butrimonys.[2]

Vieta Komanda R Pg L Pm Įv+ Įv– Įv. sk. Taškai Pastabos
1. Alytaus „Dainava“ 4 4 0 0 11 0 +11 8 Pateko į apygardos finalą
2. Prienų „Sūduva“ 4 2 0 2 8 9 -1 4
3. Birštono „Šarūnas“ 3 1 0 2 5 7 -2 2
4. Butrimonių USK 3 0 0 3 0 8 -8 0

Marijampolės zona redaguoti

Nugalėjo „Sveikatos“ komanda.[3]

Vieta Komanda R Pg L Pm Įv+ Įv– Įv. sk. Taškai Pastabos
1. Kybartų „Sveikata“ 8 7 0 1 21 5 +16 14 Pateko į apygardos finalą
2. Marijampolės „Sūduva“ 8 6 0 2 19 6 +13 12
3. Vilkaviškio „Sudavija“ 8 5 0 3 20 12 +8 10
4. Virbalio „Jėga“ 5 2 0 3 4 8 -4 4 Žaidė tik I rate
5. Kybartų „Sveikata II“ 5 1 0 4 8 11 -3 2 Žaidė tik I rate
6. Šakių „Vytis“ 8 0 0 8 4 34 -30 0

Finalas redaguoti

Pirmoji komanda Antroji komanda Rezultatas
Kybartų „Sveikata“ Alytaus „Dainava“ 3-0 (a)
  • (a) „Dainava“ atsisakė žaisti, todėl jai įskaitytas techninis pralaimėjimas.

Šiaulių apygarda redaguoti

Joniškio „Žaibas“ sužaidė vienerias II rato rungtynes, tačiau taškai už pergalę nebuvo įskaityti. „Metalas“ ir „Tauras“ žaidė tik I rate.

Vieta Komanda R Pg L Pm Įv+ Įv– Įv. sk. Taškai Pastabos
1. Šiaulių „Gubernija“ 11 10 0 1 46 14 +32 20 Pateko į finalą
2. Šiaulių „Sakalas“ 11 7 2 2 31 18 +13 16
3. Šiaulių „Wehrmachtfeld“ 11 5 3 3 22 22 0 13
4. Kuršėnų „Žaibas“ 11 5 0 6 34 23 +11 10
5. Joniškio „Žaibas“ 7 4 1 2 24 12 +12 9 Pasitraukė po 8 turo
6. Šiaulių „Šarūnas“ 11 2 1 8 15 31 -16 5
7. Šiaulių „Metalas“ 6 0 1 5 3 36 -33 1 Pasitraukė po 6 turų
8. Tauragės „Tauras“ 6 0 0 6 6 25 -19 0 Pasitraukė po 6 turų

Telšių apygarda redaguoti

Vieta Komanda R Pg L Pm Įv+ Įv– Įv. sk. Taškai Pastabos
1. Telšių „Džiugas“ 7 6 1 0 33 6 +33 13 Pateko į finalą
2. Plungės „Babrungas“ 7 4 1 2 25 10 +15 9
3. Mažeikių „Šarūnas“ 7 2 1 4 11 25 -14 5
4. Skuodo „Šarūnas“ 5 2 0 3 3 10 -7 4 Žaidė tik II rate
5. Kretingos „Žemaitis“ 4 1 1 2 6 6 0 3 Žaidė tik II rate
6. Telšių „Gubernija“ 4 0 0 4 1 22 -21 0

Ukmergės apygarda redaguoti

Nugalėjo Jonavos komanda.[4][5]

Vieta Komanda R Pg L Pm Įv+ Įv– Įv. sk. Taškai Pastabos
1. Jonavos LFLS 4 4 0 0 18 4 +14 8 Pateko į finalą
2. Ukmergės „Perkūnas“ 4 2 0 2 14 8 +6 4
3. Dotnuvos ŽŪA 3 1 0 2 3 10 -7 2 Žaidė tik I rate
4. Kėdainių SK 3 0 0 3 0 13 -13 0 Žaidė tik I rate

Vilniaus apygarda redaguoti

Vieta Komanda R Pg L Pm Įv+ Įv– Įv. sk. Taškai Pastabos
1. Vilniaus LGSF 4 4 0 0 12 1 +11 8 Pateko į finalą
2. Vilniaus LFLS 4 1 0 3 11 11 0 2
3. Vilniaus „Šarūnas“ 4 1 0 3 7 18 -11 2

Finalas redaguoti

Dėl čempionų vardo kovojo 7 apygardų nugalėtojai olimpine sistema.


1943 m. vasara
KETVIRTFINALIS
Telšių „Džiugas“ 0 — 3 Šiaulių „Gubernija“ Telšiai

„Džiugas“ nugalėjo „Guberniją“ 1-0, tačiau jam kurioziškai įskaitytas techninis pralaimėjimas 0-3, kadangi laimėjo apygardos pirmenybes ne 2 ratų, bet 1 rato turnyre (taip pažeidžiant varžybų nuostatus).


1943 m. vasara
KETVIRTFINALIS
Jonavos LFLS 3 — 1 Vilniaus LGSF Ukmergė

1943 m. vasara
KETVIRTFINALIS
Kauno „Tauras“ 5 — 0 Kybartų „Sveikata“ Kaunas


KETVIRTFINALIS
Panevėžio MSK + be varžovo


1943 m. rugpjūčio 8 d.
PUSFINALIS
Panevėžio MSK 2 — 1 Jonavos LFLS Kaunas
Žiūrovų: 2000
Teisėjas: Stanislovas Paberžis
Vladas Vaišvila   45'

Povilas Sobieskis   ~85'

  II kėlinys'

1943 m. rugpjūčio 8 d.
PUSFINALIS
Kauno „Tauras“ 5 — 1 Šiaulių „Gubernija“ Kaunas
Teisėjas: Jaroslavas Citavičius
  ~3'
Zenonas Ganusauskas   ~47'
Zenonas Jankauskas   ~50'
Vladas Adomavičius   II kėlinys'
Vladas Adomavičius   II kėlinys'





  ~85'


1943 m. rugpjūčio 15 d.
FINALAS
Kauno „Tauras“ 4 — 1 Panevėžio MSK Panevėžys
Žiūrovų: 1500
Teisėjas: Jaroslavas Citavičius
Vladas Adomavičius   I kėlinys'
Vladas Adomavičius   I kėlinys'
Vladas Andriuškevičius   I kėlinys'
Vladas Andriuškevičius   I kėlinys'
Ateitis (dienraštis), 1943-08-17



  II kėlinys' Povilas Sobieskis

Prizininkai redaguoti

Čempionato prizininkai
  1-oji vieta: Tauras Kaunas
  2-oji vieta: MSK Panevėžys
  • Kapitonas: ???
  • Žaidėjai: V. Bortkus (A. Bartkus?), P. Ivanauskas, K. Kasiūlaitis, B. Katkus, P. Kurulis (A. Karulis?), J. Martinaitis, J. Rutkauskas, Povilas Sobieskis, A. Stankevičius, B. Sučyla, Vladas Vaišvila, A. Vaškinėlis
  • Treneris: ???
  3-oji vieta: LFLS Jonava
  • Kapitonas: ???
  • Žaidėjai: Braželis, Bubinas, V. Bubinas, Gutauskas, A. Kazlauskas, V. Kazlauskas, Kymantas, B. Kitas, V. Kitas, Krečmeras, Z. Zinkevičius
  • Treneris: ???
  3-oji vieta: Gubernija Šiauliai
Šaltiniai:

Snaiperiai redaguoti

Rezultatyviausi žaidėjai:[6]

Žaidėjas Komanda Įvarčiai
Stasys Penkauskas „Perkūnas“ 14
Vladas Adomavičius „Tauras“ 10+
Vladas Vaišvila MSK 10+

Šaltiniai redaguoti

  1. Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // psl. 226.
  2. Marytė Marcinkevičiūtė. „Panevėžio sportas“. Istorija ir dabartis. Apybraižos, interviu, nuotraukos. – Vilnius, leidykla „Homo liber“, 2003. ISBN 9955-449-55-1. // psl. 82.
  3. Gediminas Kalinauskas. „Futbolas Sūduvos krašte 1921–2011“. – Marijampolė, leidykla „Piko valanda“, 2011. ISBN 978-609-422-038-8. // psl. 65–66
  4. Juozas Baniota ir Gediminas Kalinauskas. „Aukso ir gintaro amžiaus aidai“ (istorinė apybraiža). – Kėdainiai, „Spaudvita“, 2009. ISBN 978-9955-637-56-1. // psl. 12
  5. Vytas Jančiauskas, Gediminas Kalinauskas, Rimantas Turskis, Liuda Mikutienė. „Lietuvos studentų futbolo raida (1924–2009)“. – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, Vilnius, 2010. ISBN 978-9955-20-551-7. // psl. 83
  6. Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // psl. 161.

Nuorodos redaguoti