Kretingos miesto stadionas

Koordinatės: 55°53′40″š. pl. 21°15′09″r. ilg. / 55.89439°š. pl. 21.252378°r. ilg. / 55.89439; 21.252378

Kretingos miesto stadionas
Kretinga, stadionas.JPG
Kretingos stadionas, 2020 m.
Oficialus pavadinimas Kretingos miesto stadionas
Vieta Savanorių 23A, Kretinga, Lietuva
Atidarytas 1953 m.
Paviršius Žolė
Talpa 300 vietų [1]
Nuomininkai Kretingos „Minija“
Vaizdas iš tribūnų

Kretingos miesto stadionas – įvairios paskirties stadionas su futbolo aikšte Kretingoje. Stadionas įsikūręs tarp Savanorių g. ir Laisvės al. (kelio  A11  ŠiauliaiPalanga ). Stadiono vakarinėje pusėje, prie parko, stūkso atviros tribūnos, kurios talpina 300 vietų žiūrovams. Futbolo aikštę juosia platus bėgimo takas. Pietiniame krašte, nuo Savanorių g. pusės, įrengta krepšinio aikštelė. Rytų pusėje yra dirbtinės dangos aikštė, naujas sporto ir sveikatingumo centras.

Stadione namų rungtynes žaidžia Kretingos „Minija“ (VŠĮ „Kretingos Minija“). Ankstesniais metais šiame stadione žaidė futbolo klubas tokiu pačiu pavadinimu Kretingos „Minija“ bei kitos komandos (FK Kretinga, KKT).

IstorijaKeisti

Kretingoje futbolas pradėtas žaisti 1923 m. Futbolo aikštė buvo įrengta šalia dabartinės Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos ir miesto parko. Stadione žaidė vietinės komandos „Šaulys“, Žemaitis“, bet reikšmingesnių laimėjimų jos nepasiekė. 19411944 m. „Žemaičio“ komandoje žaidė 1938 m. Lietuvos rinktinės narys, Kretingos mokytojas Eduardas Balsys.[2]

Apie 1953 m. Kretingoje atidarytas miesto stadionas. Sovietmečiu Kretingoje futbolą į naują lygį iškėlė vietos „Melioratorius“, sėkmingai žaidęs Lietuvos aukščiausioje lygoje (A klasėje), sutraukdavęs tūkstančius žiūrovų. 1958 m. Kretingoje vykusį Lietuvos taurės finalą tarp „Melioratoriaus“ ir Vilniaus „Spartako“ stebėjo 5 tūkst. žiūrovų. Po pratęsimo pralaimėtų rungtynių vietos sirgalių raminti skubiai iškviestos milicijos pajėgos iš aplinkinių rajonų.[2] Kretingiškis Algimantas Lučinavičius (g. 1933 m.), 1961 m. aukščiausioje lygoje „Melioratoriui“ atstovavęs ir pelnęs 22 įvarčius, tapo šių pirmenybių rezultatyviausiu žaidėju.

Ypač sėkmingi Kretingos futbolui buvo 1964 m. Kretingos „Minija“ rezultatu 3:2 įveikė Klaipėdos „Baltiją“ ir iškovojo Lietuvos futbolo taurę, o vėliau aukščiausioje lygoje užėmė III vietą. Jos lyderis Romualdas Trumpenskas (1939–1993 m.) su 25 įvarčiais tarp rezultatyviausių žaidėjų buvo antras. „Minija“ aukščiausioje lygoje žaidė iki 1978 m., užimdavo vietas ir pirmame dešimtuke. Vėliau komandos rezultatai nepasiekė buvusių aukštumų.

Stadiono pastatų kompleksas pastatytas 1970 m.

Nepriklausomoje Lietuvoje Kretingos stadionas išgyveno futbolo nuosmukį. Sporto objektas buvo menkai prižiūrimas, nebuvo pasinaudota narystės Europos Sąjungoje teikiamomis galimybėmis pagerinti jo būklės (pvz., rekonstruoti kaimyniniai stadionai Palangoje, Gargžduose, Telšiuose).[2] 2018 m. duomenimis, bėgimo takai buvo iškloti tomis pačiomis sovietinėmis atsilanksčiusiomis storos gumos plokštėmis, stadiono tribūnos neturėjo menkiausio stogelio, nebuvo stacionaraus tualeto. Aikštę tebejuosė senoji tvora, kuri anksčiau prieš varžybas būdavo ištepama alyva, norint apsisaugoti nuo „zuikių“, lipančių į vidų stebėti rungtynių nemokamai.[2]

RekonstrukcijaKeisti

2019 m. pradėti statomo Kretingos sporto ir sveikatingumo centro bei dirbtinės dangos futbolo dangos aikštės pagrindo įrengimo, prieigų tvarkymo darbai. Buvo planuojama iki metų pabaigos įrengti pilnų matmenų dirbtinę futbolo aikštę.[3]

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti

 

Vikiteka