Vyžuonų valsčius

Koordinatės: 55°35′š. pl. 25°29′r. ilg. / 55.58°š. pl. 25.49°r. ilg. / 55.58; 25.49

Vyžuonų valsčius
Laikotarpis: XVI a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Vyžuonos
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Ukmergės apskritis (1861–1915)
Lietuva Lietuva
Utenos apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Utenos apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Utenos apskritis (1944–1950)

Vyžuonų valsčius (rus. Вижунская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Vyžuonos.

Istorija redaguoti

Valsčius minimas nuo XVI a. Carmečiu atkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[1] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Anykščių rajonui (2 apylinkės) ir Utenos rajonui (6 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 4463 674 kiemai [2] 4 seniūnijos 49
1923 m.[3] 137 5924 1229
1932 m. 115 6400 8 seniūnijos [4]
1949-01-01
(išsamiau)
139 8 apylinkės [5]

Vadovai redaguoti

Suskirstymas redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Maželiškiai Maželiškių seniūnija Maželiškių apylinkė
Mieleikiai Meleikių seniūnija Mieleikių apylinkė
Sprakšiai Sprakšių seniūnija Sprakšių apylinkė
Šiaudiniai Šiaudinių seniūnija Šiaudinių apylinkė
Šventupys Šventupio seniūnija Šventupio apylinkė
Varniškiai Varniškių seniūnija Varniškių apylinkė
Vyžuonos Vyžuonų seniūnija Vyžuonų apylinkė
Zablūdava Zabludavų seniūnija Zablūdavos apylinkė
Iš viso: 8 seniūnijos 8 apylinkės

Gyventojai redaguoti

Žymūs žmonės redaguoti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1911 Sprakšiai Antanas Zabulionis, poetas 1976
1926 Kaliekiai Juozas Meškauskas, aktorius ir režisierius
1932 Varkujai Aleksandras Guobys, teatrologas
1939 Kaliekiai Laima Lankauskaitė, aktorė ir režisierė 2003

Šaltiniai redaguoti

  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 763–776 psl.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 171
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 768 psl.
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 776 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 177