Maišiagala

gyvenvietė Lietuvoje
Maišiagala
{{#if:270px
Miestelio reginys
Maišiagala
Maišiagala
54°52′16″š. pl. 25°03′50″r. ilg. / 54.871°š. pl. 25.064°r. ilg. / 54.871; 25.064 (Maišiagala)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus rajono savivaldybės vėliava Vilniaus rajono savivaldybė
Seniūnija Maišiagalos seniūnija
Gyventojų (2021) 1 562
Vikiteka Maišiagala
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Máišiagala
Kilmininkas: Máišiagalos
Naudininkas: Máišiagalai
Galininkas: Máišiagalą
Įnagininkas: Máišiagala
Vietininkas: Máišiagaloje
Istoriniai pavadinimai lenk. Mejszagoła, rus. Мейшагола[2][3]

Maišiagala – miestelis Vilniaus rajono savivaldybėje, prie kelio  A2  VilniusPanevėžys , 25 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Seniūnijos centras, 4 seniūnaitijos (Jogailos, Studentų, Širvintų, Vilniaus). Stovi Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1865 m.), Maišiagalos dvaro rūmai (1812 m.), veikia 2 gimnazijos (kun. J. Obrembskio ir Ldk Algirdo), biblioteka, paštas (LT-14025). Stūkso Maišiagalos piliakalnis.

Obeliskas su miestelio pavadinimu ir Šv. Antano skulptūra
Maišiagalos kapinės
Šv. Antano gatvė

Etimologija

redaguoti

Manoma, kad miestelio vardas yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo asmenvardžio Maišys ar Maišelis, pridėjus galūne -gala („galas, kraštas“).[4] Iki XX a. vidurio miestelis vadintas Maišiogala.

Liaudies etimologija teigia, kad statant vietos piliakalnį, vienam žmogui nešant maišą į kalną plyšo maišo galas jis ir sušuko „Maišo galas!“

Istorija

redaguoti

Miestelio pietvakariniame pakraštyje, dešiniajame Dūkštos krante yra Maišiagalos piliakalnis. Tai labai sena gyvenvietė, minima 1254 m. Prūsijos analuose. XIII a. pabaigoje Maišiagala galėjo būti valsčiaus centras. 1365 m. ir 1390 m. minima medinė Maišiagalos pilis priklausė Lietuvos sostinės vidiniam gynybos žiedui – gynė Vilniaus šiaurines prieigas. Ją 1390 m. sudegino Vokiečių ordinas, kurio kariuomenei vadovavo Konradas Valenrodas.

Pasak istorijos šaltinių, 1377 m. Kukovaičio miške prie Maišiagalos palaidotas Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas. Nuo 1385 m. Maišiagala minima kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose ir 13871392 m. datuojamame Rusų miestų sąraše.

1387 m. per Lietuvos krikštą įkurta viena pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Maišiagalos bažnyčia su parapija. 1486 m. minimas miestelis, kurį valdė Grigalius Astikas, 1521 m. minimas miestas. 1528 m. veikė turgus ir 39 smuklės. XVI a. antroje pusėje Maišiagalos pilis ir gyvenvietė sudegė; atstatyta pilis galėjo stovėti iki XVII a. vidurio. 1575 m. Maišiagala gavo prekymečio privilegiją. Apie 1589 m. miestelis pertvarkytas pagal stačiakampį planą. 1782 m. veikė parapinė mokykla. 1792 m. suteiktos miesto teisės, tačiau Rusijos imperija jas panaikino.

 
Maišiagala iš bažnyčios varpinės

Maišiagala buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valda, iki XVIII a. aštuntojo dešimtmečio ją valdė Narbutai, Sapiegos, Tyzenhauzai, vėliau – Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis, Houvaltai. 18021804 m. miestelėnai kovojo su J. Houvaltu, norėjusiu juos paversti baudžiauninkais. Per 1831 m. sukilimą apie Maišiagalą aktyviai veikė sukilėliai, ties Maišiagala su caro kariuomene kovojo Emilija Pliaterytė. 1865 m. pastatyta Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. 18861889 m. atkurti XVII a. antroje pusėje sunykę prekymečiai. XIX a. Maišiagala buvo kaimas Vilniaus apskrityje, valsčiaus centras.[5]

Per 1905 m. revoliucinius įvykius gruodyje gyventojai nušalino rusų administraciją. 19191920 m. ties Maišiagala vyko atkaklios Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės dalinių kovos. 19201939 m. Maišiagala priklausė Lenkijai.

1939 m. spalio 27 d. pagal Lietuvos-TSRS savitarpio pagalbos sutartį į Maišiagalą įžengė Lietuvos kariuomenė. Per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu 1941 m. liepos mėn. viduryje ir rugpjūčio 15–16 d. nužudyti Maišiagalos žydai. 19401941 m. ir 19441953 m. TSRS valdžia ištrėmė 10 gyventojų. 19451992 m. buvo daržininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.[6]

1994 m. pagal 1792 m. privilegiją atkurtas Maišiagalos herbas.

1995 m. Maišiagaloje buvo pasirašytas Maišiagalos memorandumas dėl Lietuvos sienos su Latvija Baltijos jūroje.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611925 m. Maišiagalos valsčiaus centras Vilniaus apskritis
19251939 m. Vilniaus-Trakų apskritis
19391948 m. Vilniaus apskritis
19481950 m. Širvintų apskritis
19501995 m. Maišiagalos apylinkės centras Vilniaus rajonas
1995 Maišiagalos seniūnijos centras Vilniaus rajono savivaldybė

Miestų partnerystė

redaguoti

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m.
1833 m. 1861 m. 1867 m.*[3] 1896 m.*[2] 1897 m.sur. 1905 m.[7] 1919 m. 1931 m.[8] 1959 m.sur.[9]
243 525 525 648 920 951 771 1 062 752
1970 m.sur.[10] 1979 m.sur.[11] 1980 m.[12] 1986 m.[13] 1989 m.sur.[14] 2001 m.sur.[15] 2007 m. 2011 m.sur.[16] 2021 m.sur.
1 235 1 269 1 260 1 646 1 740 1 634 1 852 1 636 1 562
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Žymūs žmonės

redaguoti

Literatūra

redaguoti
  • Algimantas Miškinis. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai/Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, t. 2 kn. 2, Vilnius, 2005 m.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Мейшагола. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 18А (36) : Малолетство — Мейшагола. С.-Петербургъ, 1896., 958 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 213 psl.
  4. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 127–129
  5. Mejszagoła (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 243 psl. (lenk.)
  6. Algimantas MiškinisMaišiagala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 60 psl.
  7. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  8. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  9. MaišiagalaMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 496 psl.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. MaišiagalaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 180 psl.
  13. Algimantas Miškinis ir kt. Maišiagala. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 678-679
  14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

Nuorodos

redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

  ŠIRVINTOS – 22 km
Jauniūnai – 10 km
PABERŽĖ – 18 km
Medžiukai – 5 km
 
     
     
     
Karvys – 4 km
Kiemeliai – 3 km
Dūkštos – 8 km
AVIŽIENIAI – 16 km
VILNIUS – 28 km