Kalveliai
{{#if:
Kalvelių bažnyčia
Kalveliai
Kalveliai
54°38′13″š. pl. 25°41′02″r. ilg. / 54.637°š. pl. 25.684°r. ilg. / 54.637; 25.684 (Kalveliai)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus rajono savivaldybės vėliava Vilniaus rajono savivaldybė
Seniūnija Kalvelių seniūnija
Gyventojų (2021) 1 502
Vikiteka Kalveliai
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Kalvẽliai
Kilmininkas: Kalvẽlių
Naudininkas: Kalvẽliams
Galininkas: Kalveliùs
Įnagininkas: Kalvẽliais
Vietininkas: Kalvẽliuose
Istoriniai pavadinimai lenk. Kowalczuki

Kalveliai – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, prie kelio  101  VilniusŠumskas  ir geležinkelio Vilnius-Minskas, 29 km į rytus nuo Vilniaus, 3 km nuo sienos su Baltarusija. Seniūnijos centras, 4 seniūnaitijos (Kalvelių, Margių, Plačioji, Žaliašilio). Veikia paštas (LT-13010), Kenos geležinkelio stotis, Kalvelių Dievo Gailestingumo bažnyčia, 2 vidurinės mokyklos („Aušros“ ir S. Moniuškos gimnazijos), biblioteka, žuvininkystės bendrovė „Akvilegija“.[2]

Prie Kalvelių yra Margių žuvivaisos tvenkiniai, į pietryčius nuo kaimo – Margių durpynas.

Kalveliai stoties prieigose

Etimologija

redaguoti

Vietovardis kildinamas nuo asmenvardžio Kalvẽlis, nors gali būti ir iš bendrinės kalbos žodžio kalvẽlis (nuo kálvis – „kas verčiasi metalo kalimo amatu“).[3] Kalvystės etimologija atspindėta ir Kalvelių herbe. Remiantis istoriniais šaltiniais, kadaise čia gyveno kalviai, kalę metalinius kryžius bažnyčioms, koplyčioms, kapinėms. Iki 1967 m. oficialus kaimo pavadinimas buvo Kovalčiukai.[4]

Istorija

redaguoti

Kalveliai pradėjo kurtis XIX a. pabaigoje, kaimas buvo Vilniaus apskrityje.[5] 1897 m. kaime jau buvo 6 parduotuvės. Nuo 1957 m. veikė durpių fabrikas. 19501992 m. apylinkės centras, Kenos kolūkio centrinė gyvenvietė. 1950 m. įsteigta biblioteka, 1959 m. vaikų darželis, kultūros namai, 1984 m. ambulatorija. 1991 m. įsteigtas Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio postas.

1921 m. įsteigta pradžios mokykla, nuo 1939 m. šešių skyrių mokykla, dalykai buvo dėstomi ir lietuvių kalba. Nuo 1945 m. progimnazija, nuo 1947 m. dalykai buvo dėstomi rusų kalba, 1951 m. atkurtos klasės lenkų dėstomąja kalba, nuo 1966 m. dešimtmetė, nuo 2000 m. Kalvelių Stanislavo Moniuškos vidurinė mokykla dėstomąja lenkų kalba. Yra ir Kalvelių „Aušros“ gimnazija dėstomąja lietuvių kalba.

2022 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos dekretu Nr. 1K-1153 buvo patvirtintas Kalvelių herbas[6].

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1950 m. Šumsko valsčius Vilniaus apskritis
19501959 m. Kalvelių apylinkė Naujosios Vilnios rajonas
19591995 m. Vilniaus rajonas
1995 Kalvelių seniūnijos centras Vilniaus rajono savivaldybė

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1882 m. ir 2021 m.
1882 m. 1897 m.sur. 1905 m.[7] 1931 m.[8] 1923 m.sur.[9] 1959 m.sur. 1970 m.sur.[10] 1977 m.
24 200 124 344 450 587 1 337 832
1979 m.sur.[11] 1985 m.[12] 1989 m.sur.[13] 2001 m.sur.[14] 2011 m.sur.[15] 2021 m.sur.[16] - -
1 503 1 693 2 021 1 848 1 592 1 502 - -

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Kalveliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 243 psl.
  3. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  4. Dar dvi Vilniaus rajono gyvenvietės turės savo herbus. 2022-07-03, Madeinvilnius.lt (tikrinta 2022-11-26).
  5. Kowalczuki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 504 psl. (lenk.)
  6. [1]
  7. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  8. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  9. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. Kalveliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 191-192
  13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Kalveliai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 201 psl.

Aplinkinės gyvenvietės

  VILNIUS – 27 km
VĖLIUČIONYS – 18 km
Kena – 4 km
 
     
     
     
Kalabariškės – 1 km
ŠUMSKAS – 3 km