Sudervė

Portal.svg
Sudervė
Holy Trinity in Suderve 01.jpg
Sudervės bažnyčia

Sudervė
Koordinatės 54°46′52″š. pl. 25°05′38″r. ilg. / 54.781°š. pl. 25.094°r. ilg. / 54.781; 25.094 (Sudervė)Koordinatės: 54°46′52″š. pl. 25°05′38″r. ilg. / 54.781°š. pl. 25.094°r. ilg. / 54.781; 25.094 (Sudervė)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus rajono savivaldybės vėliava Vilniaus rajono savivaldybė
Seniūnija Sudervės seniūnija
Gyventojų (2011) 523
Commons-logo.svg Vikiteka SudervėVikiteka
Istoriniai pavadinimai rus. Судерва, Котари[1], lenk. Suderwa
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)[2]
Vardininkas: Sudervė̃
Kilmininkas: Sudervė̃s
Naudininkas: Sùdervei
Galininkas: Sùdervę
Įnagininkas: Sùderve
Vietininkas: Sudervėjè

Sudervė – kaimas Vilniaus rajone, į šiaurės vakarus nuo Vilniaus, 8 km nuo automagistralės  A2  VilniusPanevėžys , prie Sudervėlės upės (Neries dešinysis intakas). Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos.

Įvažiuojant į Sudervę
Pakelės koplytėlė
Sudervės girininkija

Yra M. Zdziechovskio pagrindinė mokykla, pradinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-14016), Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1802 m., su XIX a. varpine), netoliese – Riešės ežeras, „Vilnojos“ akmens skulptūrų parkas (4 ha), prie Vilnojos ežero.

IstorijaKeisti

Rašytiniuose šaltiniuose Sudervė minima 1493 m., tada čia buvo dvaras, o 1504 m.- valsčius.[3] XVI a. 2 pusėje – seniūnija. 1594 m. Sudervė priskirta Vilniaus stačiatikių Švč. Trejybės brolijai, ši 1669 m. ją pardavė Vilniaus jėzuitų naujokynui. XVIII a. antrojoje pusėje Sudervę įgijęs Vilniaus vyskupas I. J. Masalskis 1782 m. pastatydino bažnyčią. 1783 m. įsteigta parapija. 1833 m. Sudervės dvaras atiteko vyskupui V. Volčackiui. 1873 m. buvo 11 namų. 1920–1939 m. Sudervė priklausė Lenkijos valdomam Vilniaus kraštui. II pasaulinio karo laikotarpiu 1944 liepą per vadinamąją Aušros vartų operaciją Armijos Krajovos brigada Sudervėje sumušė Vokietijos kariuomenės radijo perėmimo stoties įgulą. SSRS okupacijos metais Sudervė buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė.

ArchitektūraKeisti

Ant kalvos – Švenčiausiosios Trejybės bažnyčios statinių kompleksas (XIX a.). Bažnyčia (1803–22, manoma, architektas kunigas L. Bortkevičius, remontuota 1852, architektas T. Tišeckis, 1876, 1883, 1903, 1927) rotondinė, kupolinė, su šešių kolonų žiedine dorėniškąja kolonada; fasadai klasicistinių formų, arkinėse nišose – 6 skulptūros (tarp jų – Jonas Evangelistas, Lukas Evangelistas, Šv. Petras, visos 1820, skulptorius I. Gulmanas). Viduje – XIX a. 1 pusės sienų ir kupolo tapyba, didžiojo altoriaus paveikslas (visų dailininkas N. Ylakavičius), yra 10 barokinių angeliukų skulptūrų (XVIII a. pabaiga), XIX a. paveikslų, vargonai, katalikų liturginių rūbų komplektas (XIX a. 2 pusė). Istorizmo stilistikos varpinė (1929, architektas J. Borovskis) ir tvora su vartais (XIX a. 2 pusė), jos rytinėje dalyje – koplytėlė su skulptūra. Dvaro sodybos fragmentai: klasicistiniai rūmai (XIX a. 1 pusė, 20 a. pradžioje iš dalies rekonstruoti), oficina (19 a. pabaiga–20 a. pradžia), rūsys (18 a. pabaiga–19 a.). Prie Vilnojos ežero – skulptūrų parkas Vilnoja (skulptūros eksponuojamos sausumoje ir ežere); jame ir 2010 iš Vilniaus perkelta modernistinė skulptūra Tauras (1974, skulptorius S. Šarapovas).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1504 m. Sudervės valsčiaus centras
19901995 m. Sudervės apylinkės centras Vilniaus rajonas
1995 Sudervės seniūnijos centras Vilniaus rajono savivaldybė


GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2011 m.
1868 m.*[1] 1905 m.[4] 1931 m.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[7] 1979 m.sur.[8] 1982 m.[9]
69 85 111 84 147 188 303
1987 m.[10] 1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2011 m.sur.[3] - - -
344 397 459 523 - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

  Kernavė – 20 km
Dūkštos – 9 km
 
     
     
     
Čekoniškės – 5 km AVIŽIENIAI – 7 km
VILNIUS – 21 km

GalerijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 775 psl. (Wikisources.org)
  2. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  3. 3,0 3,1 „Sudervės“. Suarchyvuotas originalas 2012-05-03. 
  4. Гошкевич И.И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. Вильна, 1905.
  5. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. SudervėMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 329 psl.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. SudervėLietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 456 psl.
  10. Sudervė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 126 psl.
  11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

NuorodosKeisti