Galvė – ežeras pietryčių Lietuvoje, Trakų rajone, Trakų miesto šiaurinėje dalyje, Trakų istoriniame nacionaliniame parke. Pietuose išsikišančiame pusiasalyje yra XIV a. Pusiasalio pilies liekanos.

Galvė
Trakų salos pilis Galvėje
Trakų salos pilis Galvėje
Trakų salos pilis Galvėje
Vieta Trakų raj., Lietuvos vėliava Lietuva
Plotas 3,706 km²
Kranto linijos ilgis 20,1 km
Kilmė ledyninis, patvenktinis
Vidutinis gylis 13,6 m
Didžiausias gylis 46,7 m
Įteka 2 bevardžiai upeliai
Žemėlapis rodantis vietą.
Galvė
Koordinatės 54°39′33″ š. pl. 24°55′49″ r. ilg. / 54.65917°š. pl. 24.93028°r. ilg. / 54.65917; 24.93028
Vikiteka Galvė

Ežere sugaunama įvairių žuvų, daugiausia kuojų.[1] Vyksta irklavimo varžybos, regatos.

Pavadinimo kilmė

redaguoti

Liaudis pasakoja, kad ežero vardas gali būti kilęs nuo žodžio „galva“ – esą ežere kasmet nuskęstąs bent vienas žmogus, t. y. ežeras reikalauja galvos.

Ežerėvardis Galvė (dar žinomas kaip Galvis) kildinamas iš žodžio galvis („kūdros stačias šlaitas, kūdra ežero ar upės vietoje“), kuris susijęs su gelmė, taip pat latv. dzelve („vandens duobė pelkėje“).[2]

Iki XVII a. dokumentuose Galve vadintas visas Trakus supantis ežerynas. Vietinių gyventojų visas vanduo, supantis Trakus, dažnai vadinamas tiesiog Trakų ežeru (Jezioro trockie, Тракайское озеро).[3]

Geografija

redaguoti
 
2001 m. Lietuvos pašto ženklas, skirtas Galvės ežerui, per kurį nutiestas Trakų pilies tiltas
 
Galvės ežeras žiemą

Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 3,28 km, didžiausias plotis siekia 1,96 km. Altitudė 148,5 m. Ežero gylis rytinėje ežero dalyje siekia net 46,7 m. Galvės dubuo rininės kilmės. Kranto linija labai vingiuota, jos ilgis 13,5 km, su salų krantų linijomis 20,1 km. Šiaurėje, pietryčiuose yra ilgos įlankos, gausu pusiasalių. Krantai daugiausia žemi, lėkšti, rytuose apaugę Užutrakio parku, pietuose – Trakų parku, pietryčiuose – Varnikių mišku.

Galvė pietuose protakomis jungiasi su Lukos ir Totoriškių ežerais, o rytuose – su Skaisčio ežeru. Per Galvės ir Totoriškių ežerų sąsiaurį pastatytas Karaimų tiltas. Į ežerą suteka 2 upeliai. Ežeras priklauso Moluvenės upelio baseinui (Neries intakas).

Šiaurinėje ežero pakrantėje įsikūrę Bražuolės ir Totoriškių kaimai, pietrytinėje – Varnikų kaimas. Vakarine pakrante eina kelias  107  TrakaiVievis , šiaurine – kelias Nr. 4722 (Trakai – Rykantai) ir Nr. 4750 (Privažiuojamasis kelias prie Užtrakio turizmo bazės nuo kelio Trakai–Rykantai). Galvės ežeras – populiarus turistinis objektas. Aplink ežerą įsikūrusios stovyklos, poilsiavietės. Veikia keletas kaimo turizmo sodybų. Šiaurinėje pakrantėje yra Užutrakio dvaras.

Galvės ežere yra 21 sala, apipinta įvairiomis legendomis. Daugiausia salų yra pietinėje dalyje, bendras salų plotas – 15,15 ha. Svarbiausios salos:

  • Pilies sala (plotas 2,2 ha), yra Trakų salos pilis.
  • Alka (3,36 ha) (taip pat vadinama Valka, Volga)
  • Raudų sala (2,26 ha)
  • Deimantinė (0,42 ha)
  • Plytinė (1,21 ha)
  • Vidurinė I (0,79 ha)
  • Vidurinė II (0,52 ha)
  • Vidurinė III (0,33 ha)
  • Pirtsalė (0,43 ha) (pasakojama, kad joje bajorams būdavo „užkuriama pirtis“ už prasižengimus kunigaikščiui)
  • Karaimų sala (1,05 ha) (taip pat vadinama Kopūstine, Karvine)
  • Bažnytėlė (0,48 ha) (stovėjo nedidelė cerkvė, kurią Vytautas Didysis pastatė antrajai žmonai Julijonai – kunigaikščio Jono, Algimanto sūnaus dukrai)
  • Žvyrių (0,44 ha)
  • Banda
  • Boreikė ir kt.

Išnašos

redaguoti
  1. Galvė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 568
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 105
  3. Leparskienė, Lina. Ežeras: dialogas tarp Trakų miesto ir gamtos. „Liaudies kultūra“, 2015 IV, Vilnius

Nuorodos

redaguoti