Trakų istorinis nacionalinis parkas
Trakų istorinis nacionalinis parkas – nacionalinis parkas piеtryčių Lietuvoje, į vakarus nuo Vilniaus, greta Trakų (kuriuose yra parko direkcija). Įkurtas 1991 metais, siekiant išsaugoti Lietuvos istorinį valstybingumo centrą Trakuose su jo autentiška gamtine aplinka. Tai vienintelis istorinis nacionalinis parkas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Įeina į Trakų rajono (didžioji dalis) ir Elektrėnų savivaldybės sudėtį.
Trakų istorinis nacionalinis parkas | |
---|---|
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas) | |
Vieta: | Trakų rajono savivaldybė, Lietuva |
Artimiausia didesnė gyvenvietė: | Trakai |
Koordinatės: | 54°38′20″ š. pl. 24°56′10″ r. ilg. / 54.63889°š. pl. 24.93611°r. ilg. |
Plotas: | 82 km² |
Įkurtas: | 1992 m. |
Vikiteka: | Trakų istorinis nacionalinis parkas |
Parko plotas – 8149 ha (miškai 30 proc., ežerai 18 proc.). Istorinio parko centras – Trakų senamiestis, salos pilis, į kurią patekama pėsčiųjų tiltu, ir pusiasalio pilių kompleksas.
Gamta
redaguotiLygiagrečios ledyno suformuotos kalvų bei gūbrių grandinės kaitaliojasi su siaurais ir giliais arba plačiais ir plokščiais ežeringais tarpgūbriais. Parke yra 32 ežerai. Galvės, Skaisčio, Totoriškių, Lukos ežerai jungiasi protakomis ir sudaro vientisą sistemą. Pats didžiausias iš ežerų – Galvės ežeras su 21 sala (žinomiausia Pilies sala), o švariausias – Akmenos ežeras.
Įdomi Kudrionių giria ir Plomėnų bei Varnikų pelkynai, kuriuose prieglobstį randa daug žinduolių ir paukščių rūšių. Plomėnų pelkėje didelė vandens paukščių kolonija, gausu saugojamų augalų rūšių. Plomėnų ežere įsikūrusios didelės rudagalvių kirų kolonijos. Su Varnikų draustinio gamta galima susipažinti pažintiniame pėsčiųjų take.
Parkas žymus regyklų skaičiumi ir vaizdų patrauklumu. Galvės ežero šiaurinėje pakrantėje yra kalvos viršūnė, atverianti estetinį vaizdą ir puikias apžvalgos galimybes.
Trakų istoriniame nacionaliniame parke randamos 1 324 augalų ir 109 gyvūnų (42 žinduolių, 24 žuvų, 17 varliagyvių ir roplių, 240 paukščių, 23 bestuburių) rūšys.[1]
Kultūros vertybės
redaguotiNedidelėje parko teritorijoje sutelktas didžiulis Lietuvos kultūros paveldo potencialas. Čia yra Senųjų Trakų piliavietė, kur didysis kunigaikštis Gediminas įkūrė senąją Lietuvos sostinę ir kur apie 1350 metus gimė Vytautas Didysis. Su Trakais susiję žymiausi XIV–XV a. ir vėlesni Lietuvos istorijos įvykiai: Bražuolės sutartis 1382 m., Vytauto krikštas 1384 m., Vytauto mirtis 1430 m., paskutiniojo Kęstutaičio – Žygimanto žūtis 1440 m., įnirtingi mūšiai su Teutonų ordinu. Nuo XVII a. čia rusena Trakų Madonos – visos Lietuvos globėjos, pirmojo Lietuvoje popiežiaus karūnuoto paveikslo, garbinimo kultas.
Kultūros paveldo objektų skalė Trakų istoriniame nacionaliniame parke plati: nuo pavienių itin reikšmingų dailės, istorijos, archeologijos, architektūros objektų iki didžiulių ir nepaprastai vertingų sukultūrintų kraštovaizdžių. Didžiausia Trakų istorinio nacionalinio parko vertybė – buvusios Trakų kunigaikštystės, o vėliau vaivadijos centro – vieno iš Lietuvos valstybingumo lopšių – Trakų miesto kultūros paveldas.
Parkas garsėjo trimis pilimis – Senųjų Trakų, Pusiasalio (išlikę griuvėsiai Trakų miesto centre) ir Salos pilis. Pastarojoje įrengtas muziejus yra vienas populiariausių turistinių objektų. Tarp Galvės ir Akmenos ežerų yra 48 ha Rėkalnio parkas, o prie Galvės ir Skaisčio ežerų – Užutrakio dvaras ir parkas (XIX a. pabaiga).
Laisvalaikis ir pramogos
redaguotiTrakai – viena mėgstamiausių trumpalaikio poilsio vietų. Čia puiku maudytis, galima pažvejoti, paplaukioti jachtomis, valtimis, platus įvairių kitų poilsio formų pasirinkimas. Buvusiame Totoriškių dvare yra vienas geriausių Lietuvoje kempingų. Įdomi ir informatyvi Trakų istorijos muziejaus ekspozicija Salos pilyje. Unikali karaimų etnografinė paroda, graži Užutrakio dvaro sodyba. Varnikų miške yra mokomasis takas. Prie ežerų nuomojamos valtys. Trakuose yra vandens sporto centras, čia vyksta irklavimo regatos (Galvės regata), o jachtų klubas įsteigtas dar 1934 m. Buriuotojai už tam tikrą mokestį plukdo poilsiautojus.
Nuorodos
redaguoti- Oficiali svetainė
- Parko gidas
- Info.lt Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Baškytė, Rūta; Raščius, Gediminas; Kavaliauskas, Paulius; Tukačiauskas, Tomas (2019). Lietuvos saugomos teritorijos (PDF). Kaunas: Leidykla „Lututė“. p. 134. ISBN 978-9955-37-213-4.