1804 m.
Metai
Metai: | |
Dešimtmečiai: | |
Šimtmečiai: | |
2 tūkstantmetis
| |
1804 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.
Lietuvoje
redaguotiGimtadieniai
redaguoti- Sausio 26 d. – Kajetonas Aleknavičius, lietuvių poetas (m. 1874 m.).
- Rugpjūčio 30 d. – Aleksandras Boreika Chodzka, Rusijos imperijos diplomatas, orientalistas, Lietuvos poetas. Rašė lenkų kalba (m. 1891 m.).
Nedatuota
- Juzefas Mianovskis, Lietuvos gydytojas fiziologas, medicinos daktaras (1829 m.), pirmasis atkurto Varšuvos universiteto rektorius (m. 1879 m.).
- Stanislovas Chominskis, Lietuvos bajorų, Rusijos imperijos administracinis veikėjas, generolas (m. 1886 m.).
Pasaulyje
redaguotiĮvykiai
redaguoti- Gruodžio 2 d. – Napoleonas Bonapartas karūnavosi imperatoriumi Napoleonu I.
Gimtadieniai
redaguoti- Kovo 14 d. – Johanas Štrausas Vyresnysis, austrų kompozitorius[1] (m. 1849 m.).
- Balandžio 23 d. – Marie Taglioni, italų šokėja, baletmeisterė, pedagogė (m. 1884 m.).
- Gegužės 20 d. – Michailas Ivanovičius Glinka, rusų kompozitorius, laikomas klasikinės rusų muzikos tėvu (m. 1857 m.).
- Liepos 1 d. – Ameandyn-Auror-Liusyl-Diupean, baronienė Diudvan, prancūzų novelistė ir feministė (m. 1876 m.).
- Liepos 4 d. – Natanielis Hotornas, JAV rašytojas, rašęs romanus ir trumpus apsakymus. Gimė Nathaniel Hathorne ir Elizabeth Clarke Manning Hathorne šeimoje. Pakeitė pavardę (pridėjo raidę "w"), norėdamas nuslėpti giminystės ryšius su raganų medžiotoju John Hathorne (m. 1864 m.).
- Liepos 28 d. – Liudvigas Andrėjas Fojerbachas, vokiečių filosofas (m. 1872 m.).
- Rugsėjo 15 d. – Michailas Maksimovičius, ukrainiečių rašytojas, botanikas, istorikas, archeologas, tautosakininkas (m. 1873 m.).
- Lapkričio 23 d. – Franklinas Pyrsas, amerikiečių teisininkas, politikas, 14-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (1853-1857), vienintelis JAV prezidentas iš Naujojo Hampšyro (m. 1869 m.).
- Gruodžio 7 d. – Viljamas Bartonas Rodžersas, yra labiausiai žinomas kaip įkūrimo ar įsteigimo (bendrijos, korporacijos ir pan.) ir gynimo (advokato savo kliento) principų pradininkas, ir, aišku, kaip Masačusetso Technologijos instituto (angl. Massachusetts Institute of Technology) 1861 m. įkūrėjas.[2] (m. 1882 m.).
- Gruodžio 21 d. – Grafas Bykonsfildas Bendžaminas Dizraelis, Didžiosios Britanijos valstybės veikėjas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas, rašytojas, nuo 1867 m. erlas (m. 1881 m.).
Mirtys
redaguoti- Vasario 6 d. – Džozefas Pristlis, anglų chemikas ir filosofas, vienas iš dujų cheminių tyrimų pradininkų. Išskyrė vandenilio chloridą ir azoto(II) oksidą, amoniaką. Dėl politinių įsitikinimų 1794 m. buvo priverstas emigruoti į JAV (g. 1733 m.).
- Vasario 12 d. – Imanuelis Kantas, lietuvių kilmės Prūsijos filosofas, klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas (g. 1724 m.).
- Liepos 12 d. – Aleksandras Hamiltonas, pirmasis Jungtinių Amerikos Valstijų iždo sekretorius, vienas JAV Tėvų-įkūrėjų, ekonomistas, politikos filosofas. JAV nepriklausomybės kare buvo generolo Džordžo Vašingtono adjutantas. Hamiltonas, nacionalistų, reikalavusių naujos Konstitucijos, lyderis, buvo vienas iš pirmųjų Amerikoje konstitucinės teisės specialistų. Hamiltonas parašė didžiąją dalį Federalisto užrašų - pagrindinio Konstitucijos interpretavimo šaltinio. Hamiltonas buvo pagrindinis daugelio Federalistų partijos palaikomų politinių principų autorius (g. 1755 m.).
Nuorodos
redaguoti- ↑ Johanas Štrausas Vyresnysis.
- ↑ Rogers, William B., Chairman, The Committee of Associated Institutions of Science and Arts, "Objects and Plan of an Institute of Technology: including a Society of Arts, a Museum of Arts, and a School of Industrial Science; proposed to be established in Boston" Archyvuota kopija 2010-06-12 iš Wayback Machine projekto. - Boston, 1861, and archived at the MIT Libraries Collection.