Užutrakis
 | ||
|---|---|---|
  Užutrakis |
||
| Koordinatės | 54°40′08″š. pl. 24°56′49″r. ilg. / 54.669°š. pl. 24.947°r. ilg.Koordinatės: 54°40′08″š. pl. 24°56′49″r. ilg. / 54.669°š. pl. 24.947°r. ilg. | |
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Trakų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Trakų seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 0 (2001 m.) | |
Užutrakis – šiaurinė Trakų miesto dalis ir kaimas prie Galvės ir Skaisčio ežerų, į šiaurės rytus nuo Pilies salos. Šiaurinė kaimo dalis miestui nepriklauso (yra rajone).
Išlikusi XIX a. pabaigos 80,0 ha dydžio Užutrakio dvaro sodyba – istorizmo laikotarpio dvaro rūmai (architektas J. Husas; remontuojami) ir mišraus planavimo parkas. Užutrakio dvaro sodybą patikėjimo teise valdo ir šiuo metu restauravimo darbus organizuoja Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Užutrakio dvaro sodyboje vasarą yra organizuojami tradiciniai E. F. Andrė plenerai, vyksta kameriniai klasikinės muzikos vakarai.
IstorijaKeisti
Vietovė minima nuo XIV amžiaus. Tada ją vadindavo Algirdo sala, valdė totoriai didikai. XIX a. dvarą įsigijo Juozapas Tiškevičius (1835–1891).
Pavadinimo kilmėKeisti
Vietovės vardas sudarytas pagal žodžių junginį už Trakų. Iki 1939 m. vietovė lenkiškai vadinta Zatrocze, 1939–1945 m. buvo žinoma kaip Užtrakiai, sovietmečiu – Užtrakis (šnekamojoje kalboje vartota ir Turbazė, kadangi čia buvo įkurta turizmo bazė).
GyventojaiKeisti
 | |||||||
| 1905 m.[2] | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[3] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 53 | 128 | 97 | 0 | 0 | 0 | ||
| |||||||
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ Гошкевич И.И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. Вильна, 1905.
- ↑ Užtrakis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 624 psl.
NuorodosKeisti
- Zatrocze. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 466 psl. (lenk.)