Tarybų Sąjungos rublis

Tarybų Sąjungos rublis
[[Sovznakas, Užkaukazės rublis, Tolimųjų Rytų rublis|]] 1923 – 1991 [[Armėnijos dramas, Azerbaidžano manatas, Baltarusijos rublis, Gruzijos kuponas, Kazachstano tengė, Somas, Latvijos rublis, Bendrieji talonai, Moldavijos kuponas, Rusijos rublis, Tadžikijos rublis, Turkmėnijos manatas, Ukrainos karbovanecas, Sum-kuponas, Estijos krona|]]
Rouble-1961-Paper-1-Obverse.jpg

1961 m. 1 rublio banknotas
Naudojo: Tarybų Sąjunga TSRS
ISO 4217: SUR
Smulkesnis vnt.: kapeika
Nominalai: Banknotai: 1, 3, 5, 10, 25, 50, 100, 200, 500, 1000.   
Monetos: 1, 2, 3, 5, 10, 15, 20, 50 kapeikų
1, 5, 10 rublių
Spausdino: Goznak
Kalykla: „Goznak“

Tarybų Sąjungos rublis – buvusi TSRS valiuta, naudota nuo 1923 m. iki 1991 m. gruodžio 26 d. Iki 1947 m. buvo naudojamas kartu su červoncais.

Didžiosios dalies tarybinių kupiūrų dizainą kūrė rusų graveris ir dailininkas Ivanas Dubasovas.

1923–1924 m., TSRS, visi popieriniai piniginiai ženklai vadinosi „Valstybiniai Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos piniginiai ženklai“. 1924–1991 m. banknotų nominalas iki 10 rublių (vieno červonco) vadinosi „TSRS valstybinio iždo bilietas“, nuo 10 rublių – „TSRS valstybinio banko bilietas“. Nuo 1991 m. visų nominalų banknotai buvo vadinami „TSRS valstybinio banko bilietais“.

Po 1961 m. sausio 1 d. pinigų reformos, tarybinis rublis formaliai buvo lygus 0,987412 g aukso. TSRS auksą buvo galima įsigyti juvelyrinių dirbinių pavidalu, kurių 1985 m. buvo įsigyta už 2,926 mlrd. rublių.[1] Taip pat buvo gaminamos auksinės proginės monetos. TSRS valstybinis bankas nustatinėjo oficialų rublio kursą atsižvelgiant į kitas valiutas. Todėl 1991 m. gruodžio 25 d. 1 JAV doleris buvo prilyginmas 0,5571 rublio, 1 svaras sterlingų – 1,0389 rublio.[2]

Po TSRS žlugimo, 19921995 m., tarybiniai rubliai po truputį buvo išimami iš apyvartos. Paskutinė valstybė, atsisakiusi Tarybų Sąjungos rublio, buvo Tadžikija (1995 m. gegužės 10 d.). Lietuva iš tarybinio rublio zonos pasitraukė 1991 m. rugpjūčio 5 d., įvedus talonus, kurie buvo keičiami kursu 1:1.

Turinys

Rublio perkamoji galiaKeisti

TSRS dauguma tiesioginių atsiskaitymų vyko grynaisiais pinigais, todėl apyvartoje turėjo būti didelis kiekis kupiūrų. Pinigai buvo spausdinami „Goznak“ (rus. Гознак) spaustuvėse Maskvoje ir Leningrade. Rublio perkamoji galia buvo diferencijuojama valstybės, priklausomai nuo rinkų tipo ir kainų; ypatingai pagal klimatines zonas: I, II, III, IV.

Rublių pervežimas per valstybės sieną, sumai viršijus 30 rublių (kupiūromis po 10 rublių), buvo draudžiamas. Užsienyje rublis buvo nenaudojamas. Pervedamasis rublis buvo savarankiška mokėjimo priemonė, tokia kaip ir Vnešekonombanko čekiai.

1950 m., daugiausia užsienio atsiskaitymams, rublis buvo prilygintas 0,222168 g aukso, nors valstybės viduje jo perkamoji galia tuo metu buvo mažesnė negu prieš karą. 1960 m. lapkričio 15 d. rublio prilyginimas auksui pakilo iki 0,987412 g ir tuo pačiu 10 senų rublių pakeista vienu nauju. Rublis nuvertėjo iki 55,5 %, tačiau jo vertė ir toliau išliko pervertinta.

Ikireforminis rublisKeisti

Pirmaisiais TSRS piniginiais ženklais tapo 10, 15 ir 25 tūkst. nominalo rublių banknotai, išleisti pagal TSRS CVK ir LKT dekretą atitinkamai nuo 1923 m. lapkričio 23 d.[3] ir gruodžio 18 d.[4] ir nuo 1924 m. vasario 7 d.[5] Pirmuoju dekretu taip pat buvo siūloma išleisti piniginius ženklus, kurių nominalas – 100, 250, 500, 1000 ir 5000 rublių, tačiau jis nebuvo įgyvendintas.

Ant banknotų buvo užrašai rusų, baltarusių, ukrainiečių, gruzinų, armėnų ir tiurkų-totorių (azerbaidžaniečių) kalbomis, kurie buvo parašyti TSRS konstitucijos 34 straipsnyje ir ant 1923 m. laidos TSRS herbo su 6 juostomis, ant kurių tomis pačiomis kalbomis buvo parašytas šūkis „Visų šalių proletarai, vienykitės!“. Ant kiekvieno banknoto buvo TSRS Liaudies finansų komisaro Grigorijaus Sokolnikovo (1923–1926) ir vieno iš kasininkų parašai. Serijos numerio pavyzdys: AB-12345 (rus. АБ-12345).

Šie banknotai kursavo lygiagrečiai su anksčiau išleistais, 1923 m. laidos Rusijos TFSR piniginiais ženklais.

1923 m. serija
Banknoto vaizdas Nominalas
(rublis)
Matmenys
(mm)
Dominuojanti spalva Kas pavaizduota Įvedimo data Išleidimo data Išėmimo iš apyvartos data
Aversas Reversas Aversas Reversas Vandens ženklas
    10 000 155×79 žalia TSRS herbas, nominalas žodžiais ir skaičiais, aiškinamieji užrašai, Maskvos kremlius nominalas žodžiais ir skaičiais tarybinių respublikų kalbomis langeliai
 
1923 m. lapkričio 23 d. 1923 m. 1924 m. gegužės 31 d.
    15 000 ruda TSRS herbas, nominalas žodžiais ir skaičiais, aiškinamieji užrašai, valstiečio profilis 1923 m. gruodžio 18 d.
    25 000 alyvinė TSRS herbas, nominalas žodžiais ir skaičiais, aiškinamieji užrašai, raudonarmiečio profilis 1924 m. vasario 7 d.

1924 m. pinigų reformos metu buvo įvesta tvirta valiuta, besiremianti auksu, o 1923 m. laidos rublių leidyba buvo nutraukta 1924 m. vasario 15 d.[6] Piniginių ženklų keitimas į naujus vyko iki 1924 m. gegužės 31 d. (Jakutijos ASSR teritorijoje iki 1924 m. birželio 30 d.),[7] kursu 50 000:1.[8]

Rublis po 1922–1924 m. pinigų reformosKeisti

1924–1925 m. pavyzdžio monetosKeisti

Pirmosios 1, 2, 3, 5, 10, 15, 20 kapeikų, 1 pusrublio ir 1 rublio nominalo TSRS monetos buvo išleistos 1924 m. vasario 22 d., pagal TSRS CVK ir LKT dekretą.[9] Vėliau monetų rinkinį papildė puskapeikė.[10]

1924-1925 m. pavyzdžio monetos
Monetos vaizdas Nominalas Skersmuo
(mm)
Masė
(g)
Medžiaga Kas pavaizduota Įvedimo data Išleidimo data Išėmimo iš apyvartos data
Gurtas Reversas Aversas
  puskapeikė 16 1,64 varis dantytas nominalas, išleidimo metai užrašai rusų kalba „TSRS“ ir šūkis „VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!•“ 1925 m. gegužės 20 d. 1925, 1927, 1928 m. patikslinti
  1 kapeika 21,3 3,27 nominalas, išleidimo metai, augalinis ornamentas TSRS herbas ir šūkis rusų kalba „VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!“ 1924 m. vasario 22 d. 1924, 1925 m.
  2 kapeikos 24 6,55 1924, 1925 m.
  3 kapeikos 27,7 9,80 1924 m.
  5 kapeikos 32 16,38 1924 m.
  10 kapeikų 17,27 1,8 sidabras-500 dantytas nominalas, išleidimo metai, augalinis ornamentas TSRS herbas ir šūkis rusų kalba „VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!“ 1924–1925 m., 1927–1931 m.
  15 kapeikų 19,56 2,7 1924–1925 m. 1927–1931 m.
  20 kapeikų 21,84 3,6 1924–1925 m., 1927–1931 m.
  1 pusrublis 26,67 10 sidabras-900 lygus su užrašu kalvis, remontuojamas plūgas TSRS herbas, nominalas ir šūkis rusų kalba „VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!“ 1924–1927 m.
  1 rublis 33,5 20 darbininkas, valstiečiui rodantis į virš gamyklos kylančią saulę 1924 m.

1926–1931 m. pavyzdžio monetosKeisti

1926 m. sausio 6 d. TSRS CVK ir LKT priėmė nutarimą[11] dėl naujo pavyzdžio 1, 2, 3 ir 5 kapeikų kaldinimo pakeičiant jomis senąsias. Toks nutarimas priimtas dėl pirmųjų tarybinių monetų didelio svorio ir matmenų.

Vėliau, 1932 m.[12] buvo įvestos naujo pavyzdžio 10, 15 ir 20 kapeikų monetos, nukaldintos iš nikelio. Nei pagal masę, nei pagal matmenis naujos nikelio monetos nesiskyrė nuo esamų sidabrinių, tačiau didelis nikelio tvirtumas ir atsparumas dėvėjimuisi darė monetas ilgaamžes, o jo lydymosi temperatūra, (tlyd. = 1453 °С) palyginus su sidabro (tlyd. = 962 °С), darė jas sunkiau padirbamas.

Naujo pavyzdžio monetų kaldinimas leido surinkti daugiau grynų metalų – vario ir sidabro, iš kurių buvo kaldinamos pirmosios monetos. Surinktas metalas buvo naudojamas pramonėje ir kitose srityse.

1926–1931 m. pavyzdžio monetos
Monetos vaizdas Nominalas (kapeika) Skersmuo
(mm)
Masė
(g)
Medžiaga Kas pavaizduota Įvedimo data Išleidimo data Išėmimo iš apyvartos data
Gurtas Reversas Aversas
  1 15 1 bronza
(Cu+Al 95:5)
dantytas nominalas, išleidimo metai, augalinis ornamentas TSRS herbas, šūkis rusų kalba „VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!, užrašas rusų kalba „T.S.R.S.“ 1926 m. sausio 6 d. 1926–1935 m. 1960 m. gruodžio 31 d.
  2 18 2 1926–1935 m.
  3 22 3 1926–1935 m.
  5 25 5 1926–1935 m.
  10 17,27 1,8 nikelis dantytas darbininkas, laikantis skydą, kuriame pavaizduotas nominalas, išleidimo metai, valstybės pavadinimas TSRS herbas, šūkis rusų kalba „VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!“ 1932 m. vasario 27 d. 1931–1934 m.
  15 19,56 2,7 1931–1934 m.
  20 21,84 3,6 1931–1934 m.

Šio leidimo bronzinės monetos be pakeitimų buvo kaldinamos iki 1935 m., kai buvo pakeistas averso atvaizdas. Reversas be pakeitimų išliko iki 1961 m. pinigų reformos.

1935 m. pavyzdžio monetosKeisti

1935 m. buvo išleistos naujo pavyzdžio monetos. Monetų charakteristikos išliko nepakitusios, tačiau monetų averse buvo supaprastintas atvaizdas, o nikelio monetose supaprastintas ir reverse. Monetų pakraštyje panaikintas šūkis „Visų šalių proletarai, vienykitės!“, o vietoje jo atsirado valstybės pavadinimas; priešingoje 10, 15 ir 20 kapeikų pusėje liko tik nominalas ir išleidimo metai, įrėminti augaliniame ornamente. Šie išvaizdos pakeitimai buvo atlikti dėl per didelio monetos ploto apkrovimo atvaizdo elementais, kurie apsunkino monetų gamybą.[13]

Šio pavyzdžio monetos buvo leidžiamos nuo 1935 iki 1957 m. Per šį laikotarpį, TSRS herbe, pavaizduotame monetos averse, kelis kartus keitėsi juostelių kiekis, sutampantis su respublikų, patenkančių į TSRS sudėtį, skaičiumi. 1935–1936 m. buvo 6 juostelės, 19371946 m. – 11, 19481956 m. – 16, o 1957 – 15 juostelių.

1947 m. pinigų reforma nepalietė monetų, todėl po reformos jos buvo kaldinamos nepakitusio vaizdo.

1935 m. pavyzdžio monetos
Monetos vaizdas Nominalas (kapeika) Skersmuo
(mm)
Masė
(g)
Medžiaga Kas pavaizduota Įvedimo data Išleidimo data Išėmimo iš apyvartos data
Gurtas Reversas Aversas
  1 15 1 bronza dantytas nominalas, išleidimo metai, augalinis ornamentas užrašas rusų kalba „TSRS“, TSRS herbas patikslinti 1935–1941 m., 1945–1946 m., 1948–1957 m. patikslinti
  2 18 2 1935–1941 m., 1945–1946 m., 1948–1957 m.
  3 22 3 1935–1941 m., 1943 m., 1945–1946 m., 1948–1957 m.
  5 25 5 1935–1941 m., 1943 m., 1945–1946 m., 1948–1957 m. 1960 m. gruodžio 31 d.
  10 17,27 1,8 nikelis dantytas nominalas, išleidimo metai, augalinis ornamentas užrašas rusų kalba „TSRS“, TSRS herbas 1935–1946 m., 1948–1957 m.
  15 19,56 2,5 1935–1946 m., 1948–1957 m.
  20 21,84 3,6 1935–1946 m., 1948–1957 m.

1924 m. pavyzdžio banknotaiKeisti

Pagal TSRS CVK ir LKT dekretą, nuo 1924 m. vasario 22 d.,[9] siekiant užpildyti cirkuliuojančių pinigų poreikį dėl apyvartoje esančių monetų trūkumo, buvo išleisti laikini 1, 2, 3, 5, ir 50 kapeikų nominalo iždo bonai. Taip pat buvo ruošiamasi išleisti 20 kapeikų popierinį banknotą, bet tai neįvyko, o šio nominalo banknotas žinomas tik kaip pavyzdys.

Ant visų pakaitinių bonų buvo pavaizduotas 1923 m. TSRS herbas su 6 juostomis ir užrašais šešiomis TSRS respublikų kalbomis, nebuvo serijos numerio, o TSRS Liaudies finansų komisaro G. Sokolnikovo ir kasininko M. Kozlovo parašai buvo tik ant 50 kapeikų banknoto.

1, 3 ir 5 rublių auksu nominalo iždo bilietai buvo išleisti 1924 m. vasario 5 d.,[14] pagal TSRS CVK ir LKT dekretą. Kaip ir ant ankstesnio leidimo banknotų buvo TSRS Liaudies finansų komisaro G. Sokolnikovo ir vieno iš kasininkų parašas. Serijos numeris – septynženklis, pati serija 1-3-ženklė ant 1 rublio bilietų ir 1-2-ženklė ant 3 ir 5 rublių.

1928 m. buvo išleistas 1 rublio auksu bilietas, nuo 1924 m. rublio besiskiriantis vandens ženklu ir naujo TSRS Liaudies finansų komisaro N. Briuchanovo (1926–1930) parašu. Serija 1-3-ženklė arba 1-2 raidžių.

1924 m. rugpjūtį cirkuliuoti pradėjo 3 červoncų nominalo TSRS Valstybinio banko bilietai.[15] Vaizdas ant jų buvo tik vienoje banknoto pusėje, o serijos numerio pavyzdys: AB-12345 (rus. АБ-12345). Ant červoncų buvo Valstybinio banko vadovybės narių parašai.[16] Buvo ruošiami, bet taip ir neišleisti į apyvartą, 1924 m. pavyzdžio 1 ir 5 červoncų nominalo bilietai.[17]

1924 m. serija
Banknoto vaizdas Nominalas
(rublis)
Matmenys
(mm)
Dominuojanti spalva Kas pavaizduota Įvedimo data Išleidimo data Išėmimo iš apyvartos data
Aversas Reversas Aversas Reversas Vandens ženklas
    1 kapeika 40×66 šviesiai ruda nominalas dideliu skaičiumi ir žodžiais, TSRS herbas, išleidimo metai skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, užrašas rusų kalba „T. S. R. S.“ šešėliniai kvadratai 1924 m. vasario 22 d. 1924 m. 1926 m. rugpjūčio 31 d.
    2 kapeikos ruda
    3 kapeikos žalia
    5 kapeikos mėlyna
    50 kapeikų 110×60 mėlyna, rusvai gelsva nominalas dideliu skaičiumi ir žodžiais, TSRS herbas, išleidimo metai, TSRS Liaudies finansų komisaro ir kasininko parašai langeliai
    1 rublis auksu 80×155 oranžinė, mėlyna nominalas žodžiais, TSRS herbas, TSRS Liaudies finansų komisaro ir kasininko parašai, fone kviečių pėdas skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, aiškinamasis raštas, išleidimo metai „1 rublis“ (rus. 1 рубль), augalinis ornamentas 1924 m. vasario 5 d. 1924 m., 1928 m. 1947 m.
    3 rubliai auksu 168×75 žalia nominalas žodžiais, TSRS herbas, TSRS Liaudies finansų komisaro ir kasininko parašai, besiilsintis darbininkas ir valstietis skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, aiškinamasis raštas „TSRS 3“ (rus. СССР 3), ornamentas, „TRYS RUBLIAI“ (rus. ТРИ РУБЛЯ) 1924 m.
    5 rubliai auksu 181×86 alyvinė, mėlyna skaitinis ir žodinis nominalas, TSRS herbas, išleidimo metai, TSRS Liaudies finansų komisaro ir kasininko parašai, traktorius laukuose „TSRS 5“ (rus. СССР 5), ornamentas, „PENKIRUB.“ (rus. ПЯТЬРУБ.)
  3 červoncai 180×106 juoda sėjėjo atvaizdas, nominalas TSRS herbas, aiškinamasis raštas, Valstybinio banko valdybos antspaudas ir narių parašai nėra „G B“ (rus. Г Б), nominalas, išleidimo metai, ornamentas 1924 m. liepos 30 d.

TSRS CVK ir LKT nutarimu, nuo 1926 m. gegužės 21 d.,[18] buvo nustatytas terminas iki kada iš apyvartos turi būti išimti laikinieji iždo bonai, juos keičiant į 1-50 kapeikų nominalo monetas. Termino pabaiga 1926 m. rugpjūčio 31 d., o kai kuriose azijinės TSRS dalies vietovėse iki 1927 m. sausio 1 d.[19]

1, 3, 5 rublių auksu ir 3 červoncų nominalo banknotai iš apyvartos išimti 1947 m. pinigų reformos metu, nors iš tiesų dar anksčiau buvo pakeisti vėlesniojo leidimo bilietais.

1925 m. pavyzdžio banknotaiKeisti

Nuo 1925 m. kovo iki ketvirtojo dešimtmečio pradžios TSRS Valstybinis bankas išleido 1925 m. pavyzdžio, 3 ir 5 rublių nominalo, iždo bilietus. Ant banknotų buvo TSRS Liaudies finansų komisaro G. Sokolnikovo ir vieno iš kasininkų parašai. Serijos numeris – šešiaženklis, pati serija 1-2-ženklė.

1925 m. serija
Banknoto vaizdas Nominalas
(rubliai)
Matmenys
(mm)
Dominuojanti spalva Kas pavaizduota Įvedimo data Išleidimo data Išėmimo iš apyvartos data
Aversas Reversas Aversas Reversas Vandens ženklas
    3 128×62 tamsiai žalia, mėlyna, rožinė skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, TSRS herbas, išleidimo metai, TSRS Liaudies finansų komisaro ir kasininko parašai, aiškinamieji užrašai skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis nėra 1925 m. kovas 1925 m. 1947 m.
    5 165×70 juoda, mėlyna, rožinė skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, TSRS herbas, išleidimo metai, darbininko portretas, TSRS Liaudies finansų komisaro ir kasininko parašai skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, aiškinamieji užrašai „5“

Šie iždo bilietai iš apyvartos išimti 1947 m. pinigų reformos metu, nors iš tiesų dar anksčiau buvo išstumti vėlesniojo leidimo banknotais.

1926–1932 m. pavyzdžio banknotaiKeisti

1926–1932 m. TSRS Valstybinis bankas į apyvartą išleido kelių nominalų červoncų banknotus. 1, 2 ir 3 červoncų nominalo banknotai buvo spausdinami ant balto popieriaus be vandens ženklų, o 5 červoncų nominalo su vandens ženklais, bet be reverso. Visų banknotų serijos numerio pavyzdys: AB 123456 (rus. АБ 123456). Ant červoncų buvo Valstybinio banko vadovybės narių parašai.

1926–1935 m. serija
Banknoto vaizdas Nominalas
(červoncai)
Matmenys
(mm)
Dominuojanti spalva Kas pavaizduota Įvedimo data Išleidimo data Išėmimo iš apyvartos data
Aversas Reversas Aversas Reversas Vandens ženklas
    1 155×84 tamsiai mėlyna skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba, valstybės herbas ir pavadinimas, išleidimo metai, Valstybinio banko vadovybės narių parašai, aiškinamieji užrašai skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba nėra 1926 m. spalio mėn. 1926 m. 1947 m.
    2 158×88 žalia skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, TSRS herbas, Valstybinio banko vadovybės narių parašai, aiškinamieji užrašai skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, išleidimo metai 1928 m. liepos mėn. 1928 m.
    3 skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, TSRS herbas, Valstybinio banko vadovybės narių parašai, išleidimo metai, aiškinamieji užrašai skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, valstybės pavadinimas 1932 m. rugsėjo mėn. 1932 m.
  5 180×105 tamsiai mėlyna skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, TSRS herbas, Valstybinio banko vadovybės narių parašai, išleidimo metai, aiškinamieji užrašai nėra „5 ČERVONCAI TSRS“ (rus. 5 ЧЕРВОНЦЕВ СССР), „GOSBANK 1928“ (rus. ГОСБАНК 1928), ornamentas 1928 m. liepos mėn. 1928 m.

Šio leidimo banknotai teisėtai apyvartoje cirkuliavo 1947 m. pinigų reformos, nors iš tiesų dar anksčiau buvo išstumti 1937 m. leidimo tų pačių nominalų banknotais.

LiteratūraKeisti

  • Леонтьева Г. А., Шорин П. А., Кобрин В. Б. Вспомогательные исторические дисциплины: учебник для вузов. – М.: Владос, 2009. – 368 с. – ISBN 978-5-6910-0495-7.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Народное хозяйство СССР за 70 лет. Юбилейный статистический ежегодник / Отв. за выпуск Л. А. Уманский. – М.: Финансы и статистика, 1987. – psl. 466.
  2. Valiutų kursai iki 1992 m. liepos 1 d.
  3. Постановление ЦИК СССР от 23 ноября 1923 «О выпуске в обращение денежных знаков образца 1923 г. с надписями на языках, указанных в ст. 34 Конституции Союза ССР» — КонсультантПлюс
  4. Декрет ЦИК СССР от 18 декабря 1923 «О выпуске в обращение денежных знаков образца 1923 года достоинством в 15000 рублей с надписями на языках, указанных в ст. 34 Конституции Союза С. С. Р.» — КонсультантПлюс
  5. Декрет ЦИК и СНК СССР от 7 февраля 1924 «О выпуске в обращение денежных знаков образца 1923 года достоинством в 25000 рублей с надписями на языках, указанных в ст. 34 Конституции СССР» — Бонистика Клуб
  6. Декрет ЦИК и СНК СССР от 14 февраля 1924 «О прекращении эмиссии советских денежных знаков, стоимость которых не обозначена в твёрдой валюте» — Бонистика Клуб
  7. Декрет СНК СССР от 23 марта 1924 «О продлении срока приема в платежи и к обмену на твердую валюту денежных знаков образца 1923 года» — Бонистика Клуб
  8. Декрет СНК СССР от 8 марта 1924 «О порядке выкупа советских денежных знаков, стоимость которых не обозначена в твёрдой валюте» — Бонистика Клуб
  9. 9,0 9,1 Постановление ЦИК и СНК СССР от 22 февраля 1924 «О чеканке и выпуске в обращение серебряной и медной монеты советского образца» — КонсультантПлюс
  10. Постановление СНК СССР от 20 мая 1925 «О чеканке и выпуске в обращение медной полукопеечной монеты» — КонсультантПлюс
  11. Постановление ЦИК и СНК СССР от 6 января 1926 «О чеканке и выпуске в обращение новой мелкой разменной монеты» — КонсультантПлюс
  12. Постановление ЦИК и СНК СССР от 27 февраля 1932 «О чеканке и выпуске в обращение разменной никелевой монеты» — КонсультантПлюс
  13. Щелоков А. А. — Монеты СССР: Каталог. — 2-е изд. — М.: Финансы и статистика, 1990. — 240 с. ISBN 5-279-00460-X
  14. Постановление ЦИК и СНК СССР от 5 февраля 1924 «О выпуске государственных казначейских билетов» — КонсультантПлюс
  15. Циркуляр Правления Государственного банка СССР от 30 июля 1924 года № 55 «О выпуске в обращение банковских билетов 3-червонного достоинства образца 1924 года»
  16. Два варианта: 1) А. Н. Шейнман, З. С. Каценеленбаум, Н. Петрушев, Д. Д. Михельман, В. В. Шер; 2) Г. Л. Пятаков, З. С. Каценеленбаум, Г. М. Аркус, В. В. Шер
  17. Советские червонцы 1924 — bonistica.ru
  18. Постановление ЦИК и СНК СССР от 21 мая 1926 «О предельном сроке приёма в платежи и к обмену временных казначейских бон» — КонсультантПлюс
  19. Постановление ЦИК и СНК СССР от 26 ноября 1926 «О предоставлении народному комиссариату финансов Союза ССР права продления для некоторых местностей азиатской части Союза ССР предельного срока приёма в платежи и к обмену временных казначейских бон» — КонсультантПлюс


 

Vikiteka