Bendrieji talonai
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Bendrieji pinigai, bendrieji talonai (šnek. kalba – dažniausiai vagnorkės, retai žvėriukai) – Lietuvos laikinieji pinigai, Lietuvoje naudoti pirmais jos atgautos nepriklausomybės metais ir pakeitę SSRS rublius 1991 m. (įvesti rugpjūčio 5 dieną).
Neoficialus pavadinimas vagnorkės kilo iš tuometinio premjero Gedimino Vagnoriaus (1991 m. sausio 13 d. – 1992 m. liepos 21 d.) pavardės.
Jie buvo įvesti 1991 m. rugpjūčio 5 dieną. Tada ką nors perkant ir mokant SSRS rubliais reikėjo sumokėti tiek pat ir talonų, o nuo 1992 m. spalio 1 d. paskelbti vienintele teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje. Tokiu būdu Lietuva išėjo iš rublio zonos. Laikinųjų pinigų – bendrųjų talonų – kūrime dalyvavo dailininkų grupė, kuriai vadovavo Raimondas Miknevičius.
1991 metų laida
redaguotiPirma ant laikinųjų talonų buvo pavaizduoti Lietuvoje gyvenantys gyvūnai (1991 m. laida):
-
1 talonas
-
1 talonas Driežai
-
3 talonai
-
3 talonai
-
5 talonai
-
5 talonai
-
10 talonų
-
10 talonų Kiaunės
-
50 talonų
-
50 talonų
-
100 talonų
-
100 talonų Stumbras
Buvo išleistos ir talonų dalys – 0,10 ir 0,50 talono. Išleidus antrą laikinųjų pinigų seriją ant jų buvo užrašyta, kad už jų padirbinėjimą bus baudžiama ir įvesta dar viena talono dalis – 0,20 talono.
1992 metų laida
redaguoti1992 m. išleisti naujo pavyzdžio pinigai buvo mažesni ir su kitais paveikslėliais:
-
10 talonų
-
10 talonų
-
50 talonų
-
100 talonų
1993 m. buvo išleistos modifikacijos:
- 200 – elniai
- 500 – du vilkai
Laikinieji pinigai buvo primityviai pagaminti ir buvo mažai apsaugoti nuo klastojimo.
1993 m. birželio 25 d. įvedus litą laikini pinigai buvo keičiami į litus santykiu 100:1. Laikinieji pinigai buvo apyvartoje iki 1993 m. liepos 20 d.