Nacizmas

Nacionalsocializmas (vok. Nationalsozialismus), arba nacizmas (kartais vadinamas hitlerizmu) – kraštutinių dešiniųjų totalitarinė ideologija ir šios ideologijos įgyvendinimo praktika.[1] Pagrindiniai nacionalsocializmo ideologai buvo Adolfas Hitleris („Mano kova“), Alfredas Rozenbergas ir Jozefas Gėbelsas.

Svastika – nacių simbolis

Ideologijos apibūdinimas nėra paprastas, istorikai ir politologai nesutaria ar nacizmą galima laikyti atskira ideologija ar tik fašizmo forma. Nacių režimas buvo pirmasis istorijoje rasizmą padaręs oficialia valstybės doktrina. Būdingas antisemitizmas, šovinizmas, represijos prieš kitaminčius, eugenikos propagavimas.

IdeologijaKeisti

 
Darbo ir žmonių aljansas, kaip vaizduotas 1934 metų nacių parodoje

Nacionalsocializmas įrodinėjo arijų rasės pranašumą. Hitleriui esant gyvam, naciai propagavo stiprią, centralizuotą fiurerio valdžią ir tvirtino, kad gins Vokietiją ir vokiečių tautą (įskaitant vokiečius, gyvenančius užsienyje) prieš komunizmą ir žydų ardomąją veiklą. Galiausiai, naciai siekė įkurti didelę, homogeninę ir autarkinę etninę valstybę, su pangermanizmo idėjomis.

Hitlerio politiniai įsitikinimai buvo suformuluoti „Mano kova“. Jo ideologija turėjo tris pagrindinius teiginius: istorijos koncepcija, kaip rasių kovai daryta socialdarvinizmo įtaka; antisemitizmas; ir idėja, kad reikia įsigyti žemę iš Rusijos. Jo antisemitizmas, kartu su jo antikomunizmu, davė pagrindą sąmokslo teorijai apie „žydų bolševizmą“. Hitleris savo pažiūras tobulino savo pastebėjimais gyvenant Vienoje nuo 1907 iki 1913 m. Jis nusprendė, kad rasistinė, religinė ir kultūrinė hierarchija egzistuoja, o arijai yra šios hierarchijos viršūnėje, tuo tarpu žydai ir romai buvo žemiausiame hierarchijos lygyje. Jis tikėjo, kad Austrijos-Vengrijos imperijos etninė ir lingvistinė įvairovė susilpnino imperiją ir sukūrė nuomonių įvairovę. Dar daugiau, Hitleris matė demokratiją kaip destabilizuojančią jėgą, nes ji suteikė galią etninėms mažumoms, kurios, jo teigimu, susilpnino ir destabilizavo imperiją ir privedė prie jos pačios dalijimosi. Hitlerio politiniai įsitikinimai buvo paveikti Pirmojo pasaulinio karo ir 1917 m. Spalio revoliucijos ir vėliau buvo modifikuoti tarp 1920 ir 1923 m.

Dabartinė termino vartosenaKeisti

Greta įprasto apibrėžimo taikymo, terminas taip pat vartojamas tik propagandiniais tikslais, bandant apkaltinti nacizmu daug bendro su tuo neturinčius žmones bei tautas. Tokia propaganda pasitelkiama nepagrįstai agresijai prieš kitą valstybę pateisinti. Teigiama, kad išvadinimo nacistais propagandinis poveikis buvusioje TSRS teritorijoje yra labai stiprus.[2][3]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Nacionalsocializmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-10-30.
  2. Historians on What Putin Gets Wrong About ‘Denazification’ in Ukraine. time.com
  3. Andrew Roth, and Bethan McKernan in Jerusalem (2022). Russia accuses Israel of backing ‘neo-Nazis’ in Kyiv as diplomatic row grows. theguardian.com

Taip pat skaitykiteKeisti