Platina
|
Platina (Pt) | |
|---|---|
| |
| Periodinė grupė |
7 |
| Atomo numeris | 78 |
| Išvaizda |
Sidabrinė-balta, pilka |
| Atomo savybės | |
| Atominė masė (Molinė masė) |
195,09 а.m.v. (g/mol) |
| Atomo spindulys |
135 (177) pm |
| Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
870 kJ/mol (eV) |
| Elektronų konfigūracija |
[Xe] 4f14 5d9 6s1 |
| Cheminės savybės | |
| Kovalentinis spindulys |
128 pm |
| Jono spindulys |
175 pm |
| Elektroneigiamumas |
2,28 (pagal Polingą) |
| Elektrodo potencialas |
1,20 |
| Oksidacijos laipsniai |
0, 2, 4 |
| Termodinaminės savybės | |
| Tankis |
21,45 g/cm³ |
| Šiluminė talpa |
25,86 J/(K·mol) |
| Šiluminis laidumas |
71,6 W/(m·K) |
| Lydymosi temperatūra |
2041,4 K |
| Lydymosi šiluma |
21,76 kJ/mol |
| Virimo temperatūra |
4098 K |
| Garavimo šiluma |
470 kJ/mol |
| Molinis tūris |
9,09 cm³/mol |
| Kristalinė gardelė | |
| Kristalinė gardelė |
Kubinė, ribiškai centruota |
| Gardelės periodas |
3,920 Å |
Platina (Platinum), Pt – periodinės elementų lentelės VIII grupės cheminis elementas, Platinos grupės metalas. Atominis skaičius 78, atominė masė 195,09. Gamtinę platiną sudaro 6 izotopai, iš jų daugiausia yra 195Pt (33 %), ir 194Pt (32,9 %). Platina sudaro 1*10-6 Žemės plutos masės. Platina – grynuolių klasės mineralas. Paprastai turi iki 35 % paladžio, geležies, iridžio, osmio, vario, nikelio, radžio, aukso priemaišų. Kristalai (pasitaiko retai) kubinės singonijos. Platina dažniausiai sudaro spindulinius arba žvynelinių pavidalo agregatus. Kietumas pagal Moso skalę – 4. Randama ultrabazinėse uolienose, sąnašynuose.[1]
Savybės
redaguoti
Platina yra kali, tąsi, lengvai tempiama, štampuojama ir valcuojama. Lydymosi temperatūra 1769, virimo 4300 °C. Laidi elektrai. Chemiškai neaktyvi, atspari korozijai, tirpsta tik karališkajame vandenyje. Kaitinama reaguoja su bromu, siera, selenu, fosforu. Sudaro daug kompleksinių junginių. Gaunama iš platinos grupės metalų koncentratų, kurie yra nikelio, vario elektrolizės gavybos atliekos.
Paplitimas
redaguotiPlatina yra labai retas metalas. Didžiausi platinos telkiniai yra Bušveldo intruzijoje Pietų Afrikos Respublikoje, pietvakarių Aliaskoje JAV, prie Norilsko Rusijoje, Kinijoje, Zimbabvėje, taip pat Sudbury telkinyje Kanados Ontarijo provincijoje, Kolumbijoje, Peru.
Naudojimas
redaguotiIš platinos ir jos lydinių gaminami atsparūs korozijai ir cheminiams reagentams indai, aparatūra, daromi elektrodai ir el. kontaktai, varžiniai termometrai ir termoporos, chirurginiai instrumentai, filjerės. Platina vartojama kaip katalizatorius gaminant sieros ir azoto rūgštį, angliavandenilius, vandenilį, hidrinant riebalus, sintetinant vaistus. Iš platinos bei iridžio lydinio gaminami metro ir kilogramo etalonai.
Iš platinos kaldinamos atmintinės platinos monetos.
Istorija
redaguoti
Apie platiną buvo žinoma senovės Egipte, Etiopijoje, Graikijoje, Centrinės Amerikos indėnai vartojo platinos ir aukso lydinį. Kad platina yra naujas elementas 1744 m. paskelbė A. de Uljola (Ispanija). Gryną platiną iš rūdos pirmą kartą 1789 m. išgavo Prancūzijos fizikas P. F. Chabaneau.
Pavadinimo kilmė
redaguotiPlatinai vardą davė ispanų konkistadorai, kurie XVI a. viduryje pirmą kartą pamatė metalą Kolumbijoje ir jis jiems išoriškai pasirodė panašus į sidabrą (ispaniškai plata). Platina pažodžiui reiškia „mažasis sidabras“, „sidabrėlis“. Ilgą laiką platina kainavo perpus pigiau už sidabrą.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ D. Kimtienė, G. Skridlaitė. Platina. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 375-376 psl.
Nuorodos
redaguoti- Kaip gimsta platina Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.