Atverti pagrindinį meniu

Ivangėnų piliakalniai

Ivangėnų piliakalniai
Karsuvos piliakalnis 2011 pavasaris.jpg

Ivangėnų piliakalniai
Koordinatės
55°25′19.4″ š. pl. 22°36′15.8″ r. ilg. / 55.422056°š. pl. 22.604389°r. ilg. / 55.422056; 22.604389Koordinatės: 55°25′19.4″ š. pl. 22°36′15.8″ r. ilg. / 55.422056°š. pl. 22.604389°r. ilg. / 55.422056; 22.604389
Savivaldybė Tauragės rajonas
Seniūnija Skaudvilės seniūnija
Aukštis I – 6-7
II – 10 m
Plotas I – 33x43
II – 27x20
Naudotas I tūkstantmečio pabaiga - XIV a.
Žvalgytas 1905, 1955, 1961
Registro Nr. I – AR1185 / 3462, 23941, 23942 /A764KP
II – AR1543 / 13029 / A765P

Ivangėnų piliakalniai – archeologijos paminklų kompleksas Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, netoli Ivangėnų kaimo (Skaudvilės seniūnija), Suvirkštės kairiajame krante, į šiaurės rytus nuo jos santakos su Ančia. Ivangėnų archeologijos paminklų kompleksą sudaro du piliakalniai, gyvenvietė ir kapinynas.

Ivangėnų I piliakalnisKeisti

 
Karšuvos piliakalnis. 2011 metai
 
Karšuvos piliakalnis. 2009 metai

Pirmasis piliakalnis, vadinamas Pilike, (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1185; unikalus objekto MC kodas 3462; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A764KP) yra kalva, kurią iš pietų, vakarų ir šiaurės juosia upelis ir jo slėnio daubos, rytuose nuo aukštumos jį skiria apie 10 m pločio ir l,5 m gylio griovys. Aikštelė ovali, orientuota šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 33x43 m dydžio. Jos rytiniame pakraštyje yra 4 m aukščio, 27 m pločio puslankio formos pylimas, už kurio iškastas 30 m pločio, 5 m gylio griovys. Aikštelės šiaurės vakarų gale supiltas 1 m aukščio, 5 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 10–15 m aukščio.

Piliakalnis apardytas arimų, jo šiaurės rytų, vakarinis ir šiaurės vakarų aikštelės kraštai nuslinkę, šiauriniame šlaite erozija tebevyksta. Piliakalnis apaugęs praretintais lapuočiais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 30000 m².

Ivangėnų II piliakalnisKeisti

Apie 100 m į pietryčius nuo pirmojo, Suvirkštės kairiajame krante esančiame kranto kyšulyje įrengtas antras piliakalnis (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1543; unikalus objekto MC kodas 13029; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A765P), koordinatės 55°25′15.4″ š. pl. 22°36′21.1″ r. ilg. / 55.420944°š. pl. 22.605861°r. ilg. / 55.420944; 22.605861 (Ivangėnų II piliakalnis)). Jo aikštelė trapecinė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 27 m ilgio, 17 m pločio rytuose, 20 m pločio vakariniame gale. Jos rytinėje pusėje supiltas 3 m aukščio, 18 m pločio pylimas, kurio išorinis 4,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 15 m pločio, 1,5 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 10 m aukščio.

Piliakalnis apardytas arimų, šoniniai šlaitai – erozijos, pylimo viršuje iškasta duobė. Jis apaugęs tankiais lapuočiais medžiais ir krūmais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 16000 m².

GyvenvietėKeisti

Į šiaurės vakarus – rytus nuo piliakalnių, abiejuose Suvirkšties krantuose, žemoje vietoje, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23942; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A764K2P). 520 m į pietvakarius yra IV a. – VII a. Vėluikių kapinynas, tyrinėtas 2006 m. rugsėjo mėn.[1]

TyrimaiKeisti

Piliakalnius 1905 m. aprašė Liudvikas Kšivickis, pirmąjį piliakalnį 1961 m. žvalgė Istorijos institutas. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1997 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, archeologai Vykintas Vaitkevičius ir Gintautas Zabiela.[2] Piliakalnių kompleksas datuojamas I tūkstantmečio viduriu – XIV a. Abiejų piliakalnių tarpusavio išsidėstymas, nesant archeologinių tyrinėjimų, neleidžia tvirtai nustatyti, ar antrasis piliakalnis labiau nutolęs pirmojo priešpilis, ar chronologiškai atskiras piliakalnis. Anksčiau buvo manoma, kad pirmasis piliakalnis yra tik kalva be įtvirtinimų, be kultūrinio sluoksnio.[3]

IstorijaKeisti

Šalia yra Karšuvos kaimas, todėl manoma, šiame piliakalnyje stovėjusi Karšuvos pilis (Karszovini), minima 1385 m. Piliakalnis tikriausiai buvo Karšuvos valsčiaus centras. Gintautas Zabiela ir Vykintas Vaitkevičius siūlo Ivangėnus tapatinti su Pilėnais.[4] Vygandas Marburgietis rašė, kad 1336 m. vasario 25 d. sunaikinta Pilėnų pilis, stovėjusi Troppen žemėje, žuvo Žemaitijos kunigaikštis Margiris (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino brolis) ir visa pilies įgula. Troppen žemė minima 1363 m. ir 1390 m. kryžiuočių žygių į Žemaitiją pranešimuose. Lietuvių rašytiniuose šaltiniuose Trapėnų žemė pirmą kartą paminėta 1575 m., tuomet ten jau buvo Trepų dvaras ir palivarkas. Jei Pilėnų pilis stovėjo Trapėnų – Trepų žemėje, tai legendinės pilies piliakalnio galbūt reikėtų ieškoti kažkur netoli dabartinio Trepų kaimo, kuris yra už trijų kilometrų nuo Skaudvilės į šiaurės vakarus, o trys kilometrai nuo Skaudvilės į vakarus dunkso senoji Karšuvos žemės sostinė – Ivangėnų–Karšuvos piliakalniai.[5]

Aplinkiniai piliakalniaiKeisti

  Gegužių piliakalnis 10,5 km
Kalvalių piliakalnis 11 km
Vaidatonių piliakalnis 8 km
Simėnų piliakalnis 3 km
Pabalčių piliakalnis 10 km
Gudelių piliakalnis 9 km
 
Juškaičių piliakalnis 7 km
Kreivių piliakalnis 22 km
     
     
     
Pužų piliakalnis 11 km
Molavėnų piliakalnis 16 km
Batakių piliakalnis 10 km Nosaičių piliakalnis 2 km
Kiukiškių piliakalnis 23 km
Meškininkų piliakalnis 32 km
Ižiniškių piliakalnis 13 km

ŠaltiniaiKeisti

  1. Skalvių istorijos šaltiniai: Vėluikių kapinynas. Istorija, 2007 m.
  2. Ivangėnų piliakalniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 411 psl.
  3. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 71 (Nr. 242)
  4. Gintautas Zabiela, Vykintas Vaitkevičius. Archeologijos paminklų žvalgymas Žemaitijoje
  5. Arūnas Strikaitis. Garsieji Pilėnai šalia Skaudvilės? Tauragės kurjeris, 2009 m. gruodžio 1 d.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 188
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas (tęsinys), V., 1977, p. 15
  • Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas
  • Krzywicki L. Żmudz starożytna. Dawni Żmudzini i ich warownie. Warszawa, 1906, p. 39.
  • Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 149.
  • Gintautas Zabiela 2001c. Naujas Lietuvos piliakalnių sąrašo papildymas (1995–2000 m.) // Kultūros paminklai. Vilnius. T. 8, p. 25 (Nr. 9).
  • Gintautas Zabiela, Vykintas Vaitkevičius Archeologijos paminklų žvalgymas Žemaitijoje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, 1998. p. 488.

NuorodosKeisti