Ančia (Šešuvis)
| Ančia | |
|---|---|
 Ančia ties Batakių miesteliu
| |
| Ilgis | 66,4 km |
| Baseino plotas | 278,6[1] km² |
| Vidutinis debitas | 2,82 m³/s |
| Ištakos | Lietuva |
| Žiotys | Šešuvis |
| Šalys | Lietuva |
Ančia – Šešuvies dešinysis intakas, įteka į ją 46 km nuo jos žiočių. Išteka Klibalių kaimo apylinkėse esančių pelkių, 6 km į vakarus nuo Kražių. Teka į pietus per Kelmės, Šilalės ir Tauragės rajonus. Vidutinis nuolydis 191 cm/km. Debitas ties Pužais 98,6 – didžiausias, minimalus – 0,02 m³/sek. Truputį aukščiau Skaudvilės užtvenkta – tvenkinio plotas 12,5 ha.
Intakai:
- dešinieji: Ringė, Skliaustis, Klutupis, Pela, Inkstilas, Ūkis (Ančia);
- kairieji: Plūsčia, Suvirkštė, Šnipšdauba, Lydekų ravas.
Istorija redaguoti
Ančia yra istorinė upė, ji ne kartą paminėta 1384–1402 m. sudarytuose Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą pranešimuose. Upė buvo natūralus lietuvių gynybos barjeras prieš kryžiuočių puldinėjimus. Santakų kaimas, ties kuriuo Ančia įteka į Šešuvį, irgi istorinis, šioje vietoje kryžiuočiai turėjo savo stebėjimo ir orientacijos punktą, nes daugelyje jų pranešimų Santakai nurodyti kaip tolimesnio kelio išeities bazė.
Upėvardis sietas su gelmia, dubia vieta (plg. už-antis, latv. uots „latakas, įduba“), tačiau galimai tiesiog kilęs nuo paukščio pavadinimo antis.[2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Lietuvos upės: B. Gailiušis, J. Jablonskis, M Kovalenkovienė, Kaunas, Lietuvos energetikos institutas, 2001, str. 574
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.