Fraternitas Lituanica

Fraternitas Lituanica (lot. Lietuviška brolija) – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų ir gydytojų korporacija.

Korporacijos Fraternitas Lituanica herbas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Korporacija „Fraternitas Lituanica“ įkurta 1908 m. lapkričio 28 d. Karo medicinos akademijoje Peterburge, Rusijoje, medikų studentų iniciatyva ir dr. Jono Basanavičiaus įkvėpimu. Studenčių medikių ir odontologių korporacija „Patria“ įkurta 1931 m. birželio 13 d. Vytauto Didžiojo universitete. „Fraternitas Lituanica“ ir „Patria“ susijungė 1975 m. gegužės 25 d. abiejų korporacijų narių suvažiavime Čikagoje, JAV.

Korporacijos veikla, struktūra ir simbolika

Organizacijos misija

Humanitate et scientia t.y žmogiškumu ir mokslu kurti sveikesnę visuomenę.

Korporacijos pagrindiniai tikslai

• Aktyviai dalyvauti informuojant Lietuvos visuomenę apie įvairias medicinos problemas bei naujoves per spaudą, radiją, televiziją ir kitas visuomenės informavimo priemones;
• Ugdyti tautos kultūrą ir kalbą;
• Tęsti studentiškas tradicijas;
• Bendradarbiauti su studentiškomis organizacijomis;
• Rūpintis Korporacijos narių profesiniu tobulėjimu ir profesine etika;
• Palaikyti profesinius ir kultūrinius ryšius su kitomis Lietuvos bei užsienio organizacijomis;
• Aktyviai dalyvauti studentų mokslinėje veikloje.

Korporacijos veikla

• Pagrindinė veikla, kuria užsiima korporacija, yra visuomenės švietimas sveikatos klausimais (rūkymo, alkoholio, narkotikų žala, sveika mityba, lytiškai plintančios ligos ir kt.).
• Korporacija „Fraternitas Lituanica“ aktyviai bendradarbiauja su kitomis LSMU organizacijomis bei Lietuvoje esančiomis korporacijomis.
• Korporacijos nariai dalyvauja ir organizuoja vieni kitiems paskaitas, dalijasi medicinine, gyvenimiška patirtimi. Tobulėja ne tik dvasiškai, bet ir fiziškai – korporacijoje išsaugota fechtavimosi tradicija.

Hierarchinė struktūra (narių statusai)

Junjorai – jauniausieji korporacijos nariai, kurie gauna perpetinės juostelės dalį, kuri auga priklausomai nuo junjoro nuopelnų korporacijai.

Senjorai – pilnateisiai korporacijos nariai, turintys balsavimo teisę, galintys nešioti korporacijos atributiką: spalvas bei kepurėlę.

Filisteriai – baigusiems universitetą senjorams suteikiamas filisterio vardas. Filisteriai perduoda patirtį jaunesniems nariams, pataria bei užtikrina tradicijų laikymąsi.

Valdymo institucijos

Korporacijos valdyba – pagrindinė valdymo institucija. Ją sudaro: Pirmininkas, Scriba (Sekretorius), Iždininkas, Mamūnė/Tėvūnas, Arbiter elegantiarium (Arbiteris).

• Pirmininkas/-ė yra korporacijos galva. Jis prižiūri bendrą tvarką ir korporacijos veiksmus, vadovauja visiems korporacijos nariams, atstovauja korporaciją.
• Scriba yra atsakingas už bendravimą su kitomis korporacijomis, įvairių oficialių raštų rašymą, kvietimų išsiuntimą ir priėmimą.
• Iždininkas disponuoja visu korporacijos biudžetu.
• Mamūnė/Tėvūnas yra atsakingas už jaunuosius narius (kandidatus, junjorus), jų visapusišką globą ir integraciją.
• Arbiteris prižiūri tvarką ir yra atsakingas už tai, kad korporacijos nariai laikytųsi taisyklių.

Korporacijos spalvos

Korporacijos vėliavos spalvos: auksinė (taurumas) ir juoda (atsparumas). Vyrų juostelių spalvos: auksinė-juoda-auksinė, moterų juostelių spalvos: auksinė-raudona (Tėvynės meilė)-juoda.

Cirkelis

Cirkelis (lot. circulus, liet. apskritimas, ratas, lankas) – kaligrafinis ženklas, monograma, kurį turi visos korporacijos. Korporacijos „Fraternitas Lituanica“ cirkelis koduoja korporacijos pavadinimo pirmąsias raides. Susijungus moterų korporacijai „Patria“ ir vyrų korporacijai „Fraternitas Lituanica“ buvo palikti skirtingi cirkeliai, todėl monograma ant moteriškų kepurėlių yra kitokia nei ant vyriškų. Šauktukas šalia cirkelio pažymi, kad organizacijoje yra studentų korporantų (kandidatų, junjorų, senjorų). Kai korporaciją sudaro tik filisteriai šauktukas neberašomas. Cirkelis rašomas ant korporantų kepurėlių, taip pažymimas jų statusas bei priklausymas tam tikrai korporacijai.

Kairėje pusėje korporacijos Fraternitas Lituanica cirkelis, o dešinėje – korporacijos Patria

Herbas

Korporacijos herbe atsispindi korporacijos spalvos (geltona ir juoda) bei priklausomybė medicinai – gyvatė. Kairiajame viršutiniame kampe vaizduojamas „Fraternitas Lituanica“ ir „Patria“ cirkeliai, o apačioje užrašomas korporacijos šūkis (Humanitate et Scientia).

Korporacijos istorija

Įkūrimas

1902 m. į Peterburgo karo medicinos akademiją įstojo Vladas Nagevičius. Jis buvo pirmasis lietuvis, įstojęs į šią akademiją. Po kiek laiko susibūrus sąmoningiems ir tautinę savimonę turintiems lietuviams pasiūlyta idėja kurti lietuvių medikų broliją. Brolija įkurta Vlado Nagevičiaus, Kazio Oželio, Vlado Ingeliavičiaus, Prano Sližio, Zenono Ščepanavičiaus. Brolija tuo metu buvo slapta ir nelegali. Nors korporacijos idėjų nebuvo galima skelbti viešai, joje sparčiai daugėjo narių.

1909–1917 m. į korporaciją priimta daug naujų narių, kurie vėliau pasižymėjo profesinėje, meninėje ar visiuomeninėje veikloje: Jonas Blažys, Juozas Žemgulys, Povilas Stančius, Kostas Fedoravičius, Antanas Matukas, Juozas Stasiūnas, Linas Janulionis, Jonas Čeponis, Albertas Jackūnas, Stasys Mačiulis, Adomas Plepys, Balys Matulionis, Stasys Pilka ir kt. 1917 m. prasidėjus Rusijos revoliucijai, fraterniečiai išėjo į viešumą ir skleidė korporacijos idėjas lietuviams studentams, aktyviai dalyvavo studentų organizacijų veikloje.

Tarpukaris

1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, fraterniečiai sugrįžo į gimtinę ir aktyviai įsitraukė į Lietuvos valstybės atkūrimo darbus. Būdami gydytojai, organizavo kuriamos Lietuvos kariuomenės sanitarinę apsaugą ir rūpinosi karių sveikatingumu.

Buvo organizuojami narių susitikimai. 1918 m. Vilniuje surengtas pirmas viešas metinis susirinkimas Lietuvoje. 1920 m. į korporaciją įstojo 10 naujų narių, gydytojų. 1922 m. fraterniečiai, tada visi gydytojai, pakeitė brolijos vardą į Lietuvių gydytojų korporaciją Fraternitas Lithuanica (FL). Korporacija plėtėsi, buvo priimama daug naujų narių. Taip pat buvo priimami, jau studijas baigę ir gydytojų diplomus gavę, Lietuvos universiteto Studentų medikų FL korporacijos, įkurtos 1924 m., nariai. Gydytojų FL korporacija rengdavo susitikimus bent kartą į metus ir dažniau. Metiniai susirinkimai buvo sušaukiami rudenį. 1939 m. gydytojų korporacijai priklausė apie 130 gydytojų.

Gydytojų fraternitiečių paskatinti, keli Lietuvos universiteto studentai medikai Kaune, 1924 m. lapkričio 19 d. įsteigė Studentų medikų korporaciją Fraternitas Lithuanica. Jos steigėjai buvo studentai: P. Kusa, V. Plečkauskas, P. Narkus, S. Molis ir keli kiti. Jos steigiamajame susirinkime dalyvavo ir dr. Jonas Basanavičius, kuris buvo ir šio susirinkimo pirmininku. Studentų korporacija Fraternitas Lituanica veikė atskirai nuo tokio pat pavadinimo gydytojų korporacijos, tačiau palaikė glaudžius tarpusavio santykius. Studentų korporacijos nariai gavęs studijų baigimo diplomus tapdavo gydytojų korporacijos nariais. 1939 m. studentų korporacija turėjo apie 75 narius.

Karo metai ir susijungimas

1940 m. Sovietų Rusijai okupavus Lietuvą, abi korporacijos, tiek gydytojų, tiek studentų, nutraukė savo veiklą, o jų turtas nusavintas. Daugelis fraterniečių buvo persekiojami, dalis ištremti, nužudyti. Rusus išstūmę vokiečių okupantai situacijos nepagerino. Korporacijų veikla nebuvo atnaujinta.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, Lietuvą vėl okupavus sovietams, daugelis fraterniečių paliko Lietuvą ir traukėsi į Vakarus. Tik 1948 m. fraterniečiams pavyko sušaukti suvažiavimus. Jie įvyko Bad Rehberge ir Augsburge. Augsburge susirinkę fraterniečiai priėmė naujus įstatus, kurie atitiko ankstesnius korporacijos įstatus. Tačiau dauguma fraterniečių paliko Europą ir korporacijos atgaivinimo darbai vėl nutrūko. 7 fraterniečiai pasiekė Australiją, 7 – Kanadą, 53 įsikūrė JAV.

Čikagoje, JAV, apsigyvenę fraterniečiai 1950 m. sušaukė metinį susirinkimą, vėliau tai padarė Niujorke ir Klivlende gyvenantys korporantai. Taigi fraterniečiai pasidalino į tris padalinius: Čikagos, Niujorko ir Klivlendo, kurie tarpusavyje bendradarbiavo, rengdavo bendrus metinius susirinkimus. Tačiau korporantų skaičius mažėjo ir „Fraternitas Lituanica“ veikla nyko. Su tokia pat situacija susidūrė ir moterų gydytojų korporacija „Patria“, todėl 1975 m. gegužės 25 d. Čikagoje abi korporacijos susijungė. Šiuo susijungimu siekta sustiprinti ir koordinuoti bendrą veiklą.

Nuo susijungimo dienos abi korporacijos veikia kaip vienas vienetas, nors viduje gali tvarkytis autonomiškai. Patrijietės, kurios turi savo korporacijos juostas ir ženklus, gali ir toliau jas nešioti, nors sujungta korporacija įstatuose priėmė „Fraternitas Lituanica“ spalvas bei ženklus. „Patrijos“ cirkelis išliko ir yra įrašomas greta „Fraternitas Lituanica“ cirkelio, naujai įstojusių patrijiečių perpetinėse juostelėse atsispindi „Fraternitas Lituanica“ spalvos (juoda ir geltona), o kepurėlėse išsiuvinėjamas „Patria“ cirkelis bei įterpiama raudona spalva juostelėje tarp juodos ir geltonos, reiškianti tėvynės meilę.

Atsikūrimas

Po Lietuvos nepriklausomybės atsikūrimo atsikūrė ir korporacija „Fraternitas Lituanica“. 1991 m. gegužės 7 d. įvykusį atsikūrimą iniciavo iš JAV grįžę filisteriai Vytautas Sirijos Gira bei prof. Jonas Lelis. Į korporacijos veiklą tuo metu įsijungė ir nauji nariai, kurie toliau dalyvauja korporacijos veikloje ir puoselėja jos tradicijas. Kiekvieną rudenį korporacijos veikla pradedama Initium semestri (lot. semestro pradžia) ir baigiama vasaros pradžioje Finis semestri (lot. semestro pabaiga).

Korporacija „Patria“

Korp! Patria įkurta 1931 m. birželio 13 d. Vytauto Didžiojo universitete, Kaune, studenčių medikių ir odontologių. Grupė studenčių, studijuojančių mediciną, panoro įkurti korporaciją, panašią į Korp! Fraternitas Lituanica. Gavus fraterniečių leidimą, Marija Stukaitė, Bronė Namikaitė, Juzė Augulytė, Vanda Vilčinskaitė, Kristina Adomavičiūtė, Pabrėžaitė ir Žukauskaitė įkūrė medikių ir odontologių korporaciją „Patria“.

Patrietės perėmė fraterniečių įstatus, į korporacijos juostų spalvas įterpė raudoną, reiškiančią meilę Tėvynei. Įsteigtosios korporacijos narės artimai bendravo ir bendradarbiavo su fraternitiečiais, o šie teikė patrijietėms visokeriopą pagalbą bei globą. Susirinkimai kartais būdavo daromi kartu. Šventės, minėjimai, išvykos ir iškylos niekad neapsiėjo vieni be kitų. Patrijiečių skaičius nebuvo labai didelis, kadangi narėmis galėjo būti tik studentės medikės ir odontologės, tad ir itin reikšmingų darbų jos neatliko, nes dauguma, studijas baigusios, ištekėdavo ir turėjo rūpintis šeima bei profesija.

Lietuvos okupacijų metu korporacija buvo uždaryta. Narės su šeimomis pasitraukė į Vokietiją, Austriją ir JAV. Pokario metais neužmezgė tarpusavio ryšių ir korporacijos neatgaivino iki 1950 m. rugsėjo 23 d., Čikagoje, patrijietės A. Taurienės bute, dr. A. Mačiuikienės iniciatyva, sušaukė pirmąjį už Lietuvos ribų patrijiečių susirinkimą. Atgaivino korporaciją ir išrinko valdybą. Nuo šio susirinkimo patrijietės artimiau bendradarbiavo ir veiklą siejo su fraternitiečių veikla. Dažnai buvo šaukiami bendri susirinkimai, šventės bei minėjimai visada vykdavo kartu. Nors ir įstojo kelios naujos narės, tačiau korporacija sparčiai sumažėjo, o jos veikla silpo. Likusios patrijietės, paragintos fraternitiečių, apsisprendė sujungti korporacijas.

Nuorodos

http://www.fraternitas.lt/