Atverti pagrindinį meniu
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vidmantas Bačiulis
Gimė: 1940 m. kovo 12 d. (79 metai)
Panevėžys, Lietuva
Veikla: Lietuvių kino ir televizijos režisierius, scenaristas
Alma mater: Leningrado teatro, muzikos ir kinematografijos institutas

Vidmantas Bačiulis (g. 1940 m. kovo 12 d. Panevėžys, Lietuva) – lietuvių kino ir televizijos režisierius bei scenaristas.

BiografijaKeisti

Augo mokytojų šeimoje.[1][2] 1962 m. baigė Kauno politechnikos institutą, 1974 m. – Leningrado teatro, muzikos ir kinematografijos institutą, įgijo dramos režisieriaus kvalifikaciją.

Dirbdamas Lietuvos televizijoje nuo 1970 m. sukūrė daugybę laidų, kultūros ir meno temomis, spektaklių, dokumentinių ir vaidybinių televizijos filmų. Ypač daug ekranizavęs lietuvių literatūros kūrinių.

19801985 m. dirbo LTV kultūros ir meno redakcijos vyriausiuoju režisieriumi. Nuo 1987 m. – Lietuvos teatro sąjungos narys. 1987 m. suteiktas Nusipelniusio Lietuvos meno veikėjo garbės vardas. 19931998 m. – LTV vyriausias režisierius. 2014 m. apdovanotas LRT „Garbės bitinuku“ už nuopelnus ir ilgametį darbą. Šiuo metu dirba LRT režisieriumi.

FilmografijaKeisti

Vaidybiniai filmai ir TV spektakliaiKeisti

  • 1973 m. – „Susipažinkite – Artas Buchvaldas“ (LTV)
  • 1974 m. – E. de Filipo „Tamsūs akiniai“ (LTV)
  • 1976 m. – Miulerio „Dvi saujos smulkių“ (LTV)
  • 1977 m. – A. Laurinčiuko „Akimirka teisybės“ (LTV)
  • 1979 m. – J. Paukštelio „Kaimynai“, režisierius ir scenarijaus autorius (LTV)
  • 1980 m. – L. Vernejo „Nemo bankas“, režisierius (LTV)
  • 1982 m. – J. Grušo „Barbora Radvilaitė“, režisierius (LTV)
  • 1986 m. – J. Volčekas „Tiesos riba“, režisierius (LTV)
  • 1986 m. – J. Tumo-Vaižganto „Nebylys“, režisierius (LTV)
  • 1987 m. – J. Marcinkevičiaus „Benjaminas Kordušas“, režisierius ir scenarijaus autorius (LTV)
  • 1988 m. – I. Simonaitytės „Vilius Karalius“, režisierius ir scenarijaus autorius (LTV)
  • 1988 m. – H. Ibseno „Heda Gabler“, režisierius (LTV)
  • 1990 m. – A. Strindbergo „Tėvas“, režisierius ir scenarijaus autorius (LTV)
  • 1992 m. – H. Kleisto „Sudužęs ąsotis“, režisierius (LTV)
  • 1993 m. – J. Grušo „Laimingasis – tai aš“, režisierius (LTV)
  • 1993 m. – I. Bergmano „Judita“, režisierius ir scenarijaus autorius (LTV)
  • 1995 m. – A. Vaičiulaičio „Valentina“, režisierius ir scenarijaus autorius (LTV)

Muzikiniai filmaiKeisti

  • 1974 m. – „Dainų dainelė 1974“ – pirmasis respublikinis vaikų ir jaunimo konkursas „Dainų dainelė“
  • 1982 m. – „Dienos, metai – visas gyvenimas“ – Virgilijaus Noreikos kūrybos portretas
  • 1985 m. – „Kūrybos aukštumos“ – Sauliaus Sondeckio kūrybos portretas
  • 1987 m. – „Akimirksni žavus“ – Eduardo Kaniavos kūrybos portretas

Dokumentiniai filmaiKeisti

  • 1971 m. – „Rugsėjo 1-oji“
  • 1972 m. – „Ecce Homo
  • 1974 m. – „Prie baltų aukštųjų bokštų“
  • 1995 m. – „Vasarvidžio kelionė į Anykščius“
  • 1997 m. – „Čigoniška laimė“
  • 1998 m. – „Ateinantys“
  • 1998 m. – „Elena keliauja į Lietuvą“
  • 1999 m. – „Sveikas, pone Andre“
  • 2000 m. – „Kelionė“
  • 2001 m. – „Tėvas ir sūnus“
  • 2003 m. – „Gyvybės vardan“
  • 2005 m. – „Pasivaikščiojimas po Europos parką“

Kultūros laidų ciklaiKeisti

  • 2011 m. – „Literatų gatvė“
  • 2011 m. – „Amžinai graži suknelė“
  • 2011 m. – „Spalvų galia“
  • 2012 m. – „Grafikos stebuklai“
  • 2012 m. – „Skulptūrų pėdomis“
  • 2013 m. – „Taikomosios dailės šviesa“

Vidmanto Bačiulio kūriniai dažnai rodyti Lietuvos televizijoje ir užsienio šalyse. Filmai dalyvavo ne viename tarptautiniame festivalyje – Rygoje (Latvija), Plovdive (Bulgarija), Bornholme (Danija), Berlyne (Vokietija).

ApdovanojimaiKeisti

  • 1987 m. suteiktas Nusipelniusio Lietuvos meno veikėjo garbės vardas.
  • 2014 m. apdovanotas LRT „Garbės bitinuku“ už nuopelnus ir ilgametį darbą.

ŠaltiniaiKeisti

  1. „V. Bačiulį įkvepia lietuvių literatūra ir menas“. Bernardinai.lt. 2013-06-21. Suarchyvuotas originalas 2016-03-03. Nuoroda tikrinta 2016-06-05. 
  2. „Nacionalinės Vertybės“. respublikosvertybes.lt. 2013-05-11. Suarchyvuotas originalas 2016-03-03. Nuoroda tikrinta 2016-06-05.