Lietuvių laikraštis
Lietuvių laikraštis – literatūros, mokslo ir politikos savaitraštis, ėjęs 1904 m. gruodžio 1 d. – 1906 m. sausio 19 d. Sankt Peterburge, pirmasis legalus laikraštis lietuvių kalba Rusijoje, išėjęs po spaudos draudimo lotyniškais rašmenimis panaikinimo.
Istorija
redaguotiLeidimas spausdinti šį iliustruotą literatūros, mokslo ir politikos savaitraštį buvo gautas 1904 m. spalio 2 d. Laikraštį leido Antanas Smilga, remiamas Lietuvių ir žemaičių labdarybės draugijos ir Peterburgo dvasinės akademijos profesorių. Nuo 1905 m. liepos 29 d. turėjo savaitinį priedą „Lietuvių laikraščio lapelis“. Nors dažnai įvardijamas kaip katalikiškos krypties, aiškių ideologinių nuostatų neturėjo. Tarp leidinio rėmėjų ir bendradarbių buvo daug dvasiškijos atstovų, tačiau tai nė kiek neįtakojo jo turinio.
Laikraštis iš pradžių buvo spausdinamas Goldbergo ir Vildbergo spaustuvėje Glazovos gatvėje, Peterburge. Redakcijos ir administracijos adresas Jekaterinskij kanal 10 (dab. - Gribojedovo kanalas). Nuo 1905 m. vasario 24 d. (kovo 9 d.), Nr. 12 jau nurodoma, jog laikraštį spausdino sava, ten pat įsikūrusi „Lietuvių laikraščio“ spaustuvė. Dalis raidžių buvo nupirkta iš Goldbergo ir Vildbergo spaustuvės, o kita dalis – iš Lemano raidžių liejyklos. A. Smilga taip pat nupirko dvi dideles spausdinimo mašinas. Ten pat, Jekaterinskij kan. 10, buvo įsikūrusi ir A. Smilgos kanceliarinių reikmenų krautuvė, prekiavusi kanceliariniais rašalais, kopijavimo aparatais, popieriumi rašomosioms mašinėlėms ir kitokiam naudojimui, įvairia poligrafine bei kanceliarine technika, teikusi spausdinimo ir kopijavimo paslaugas. „Lietuvių laikraščio“ priešlapyje nuolat buvo didelė šios krautuvės ir jos teikiamų paslaugų reklama. Prie redakcijos taip pat veikė knygų krautuvė, kurios reklama taip pat buvo spausdinama laikraštyje. Leidinį greitai nukonkuravo „Vilniaus žinios“ ir kiti leidiniai, be to, Antanas Smilga nepaskaičiavo, jog skolos, pridarytos įsigyjant savo spaustuvę, dar ilgai negalės būti padengtos iš gaunamo pelno. Leidybai pritrūko laisvų pinigų ir laikraščio leidimą teko nutraukti, nors jo prenumeratorių buvo pakankamai, kad išsilaikyti.[1]
Redakcija
redaguotiAtsakingieji redaktoriai A. Smilga ir K. Narutavičius, faktiškai nuo 1905 m. redagavo Karolis Račkauskas-Vairas. Korektoriumi dirbo studentas Antanas Purėnas. Bendradarbiavo Jonas Basanavičius, Peliksas Bugailiškis, Liudas Gira, Jonas Krikščiūnas-Jovaras, Sofija Kymantaitė, Martynas Yčas, Maironis, Juozas Tumas-Vaižgantas ir kiti.[2]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „Lietuvių laikraštis“. Kauno apskrities viešoji biblioteka
- ↑ Lietuvių laikraštis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 172 psl.