Rusai

(Nukreipta iš puslapio Rusas)
Rusai (русские)
Rusų valstietės (XX a. pradžia)
Rusų valstietės (XX a. pradžia)
Gyventojų skaičius 134 mln.[1]
Populiacija šalyse Flag of Russia.svg Rusija:
  117 319 000[2]

Flag of Ukraine.svg Ukraina:
  8 334 141[3]
Flag of Kazakhstan.svg Kazachstanas:
  3 797 000[4]
Flag of the United States.svg JAV:
  3 163 084[5]
Flag of Uzbekistan.svg Uzbekija:
  809 000
Flag of Belarus.svg Baltarusija:
  706 992[6]
Flag of Canada.svg Kanada:
  622 445[7]
Flag of Latvia.svg Latvija:
  487 250[8]
Flag of Kyrgyzstan.svg Kirgizija:
  341 000
Flag of Estonia.svg Estija:
  327 802
Flag of Germany.svg Vokietija:
  178 600
Turkmėnija Turkmėnistanas:
  142 000
Flag of Lithuania.svg Lietuva:
  129 797
Flag of Azerbaijan.svg Azerbaidžanas:
  119 000
Flag of France (1794–1815, 1830–1974, 2020–present).svg Prancūzija:
  115 000
Moldavija Moldova:
  112 000
Flag of Finland.svg Suomija:
  84 000
Tadžikija Tadžikistanas:
  79 000
Flag of Australia.svg Australija:
  60 200
Flag of Romania.svg Rumunija:
  30 000
Flag of Georgia.svg Gruzija:
  26 000

Kalba (-os) rusų
Religijos stačiatikybė, sentikybė
Giminingos etninės grupės baltarusiai, ukrainiečiai

Rusairytų slavų tauta, sudaranti didžiąją dalį (apie 79,8 %[9]) Rusijos Federacijos gyventojų.

Skaičius ir paplitimasKeisti

Didelę dalį gyventojų rusai taip pat sudaro Ukrainoje, Baltarusijoje (8,3 %), Kazachstane (18,4 %), Uzbekistane, Latvijoje (24,5 %), Kirgizijoje (6,2 %), Estijoje (24,3 %), Lietuvoje (4,5 %), Moldavijoje. 1989 m. už Rusijos sienų gyveno 25,3 mln. rusų. Bendras rusų skaičius pasaulyje sudaro apie 134 mln. milijonų, iš kurių Rusijoje – 117 milijonų.[10]. Buvusiose tarybinėse respublikose gyvenantys rusai dažnai kartu su kitų tautybių gyventojais, kurių gimtoji kalba yra rusų, jungiami į „rusakalbių“ kategoriją.

EtimologijaKeisti

Rusų tautos ir vienkart valstybės pavadinimas (sen. rusų k. рѹсь) pradžijoje reiškė „variagai“ ir buvo kilęs iš senovės skandinavų kalbos žodžio rōþr (irklininkas)[11]. Taip pat yra slavų, iraniečių etimologijos teorijos. XVIII–XIX a. literatūrinėje kalboje rusai buvo vadinami didžiarusiai. Terminas atsirado, norint atskirti rusus nuo baltarusių, mažarusių (Rusijos imperijoje vartotas oficialus ukrainiečių tautos vardas).

Žodis „русский“ (russkij) yra kilęs iš žodžių junginio „русские люди“ (russkije liudi, rusų žmonės) būdvardis.

Kalba, raštas ir literatūraKeisti

Rusai kalba rusų kalbą. Rašant rusų k. nuo X a. naudojamasi iš bažnytinės slavų kalbos perimta kirilika. Seniausias žinomas rusiškas rankraštinis tekstas užrašytas apie XI a. (Naugardo kodeksas)[12]. Knygos rusų žemėse rašomos nuo XI a. vidurio. Pirmoji rankraštinė knyga — Ostromiro evangelija. Pirmoji išspausdinta rusiška knyga „Apaštalas“ išleista 1564 m. Autoriai – Ivanas Fiodorovas ir Petras Mstislavecas. Biblija į rusų k. pirmą kartą išversta XIX a. Iki to (stačiatikių bažnyčioje net dabas) tikintieji skaitė bažnytine slavų kalba. Rusų bendrinė kalba susiformavo XVII–XIX a.

ReligijaKeisti

Kijevo Rusia priėmė krikščionių (stačiatikių) tikėjimą 988 m. iš Bizantijos imperijos. Net ir po krikšto gyvavo slavų pagonybės elementai. 1448 m. Rusijos stačiatikių bažnyčia gavo autokefaliją. XVII a. dalis tikinčiųjų ir dvasininkų atsisakė priimti bažnyčios apeigų reformą. Nuo to laiko senųjų apeigų išpažinėjai, kurie, savo ruožtu, naująsias apeigas ir tradicijas laikė erezija, buvo nuožmiai persekiojami visoje Rusijos carystėje. Nemažai sentikių įsikūrė Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje. Sovietmetyje valdžia vykdė ateizmo politiką, daug bažnyčių buvo uždarytos arba sunaikintos, o dvasininkai persėkiojami. XXI a. rusai yra vieni iš nereligingiausių tautų pasaulyje[13].

SkaičiusKeisti

Skaičiaus kitimas[14][15][16][17][18][19]:

Metai Skaičius Pokytis, %
1646 7 000 000*
1719 11 000 000* +57,00
1795 20 000 000* +82,00
1843 36 000 000* +80,00
1896 55 667 469 +54,63
1926 77 791 124 +39,74
1939 99 591 520 +28,02
1959 114 113 579 +14,58
1970 129 015 140 +13,06
1979 137 397 089 +6,50
1989 145 155 489 +5,65
2002 115 889 107** −3,32**
2010 111 016 896** ????

*Apytikriai.

**Tik Rusijoje.

Taip pat skaitytiKeisti

NuorodosKeisti

  1. „Russian“. Joshua Project. Nuoroda tikrinta 10 August 2020. 
  2. „Russian in Russia“. Joshua Project. Nuoroda tikrinta 11 August 2020. 
  3. „Всеукраїнський перепис населення 2001. Русская версия. Результаты. Национальность и родной язык“. 
  4. Prezentacija «Об итогах переписи населения 2009 года» Archyvuota kopija 2012-05-29 iš Wayback Machine projekto.
  5. „Selected Social Characteristics in the United States: 2009“. U.S. Census American Community Survey. 2009. Suarchyvuotas originalas 2020-02-11. Nuoroda tikrinta 2011-05-09. 
  6. Итоги переписи населения Беларуси 2019 г. Национальный состав. Archyvuota kopija 2021-04-20 iš Wayback Machine projekto.
  7. "Immigration and Ethnocultural Diversity Highlight Tables". statcan.gc.ca. 25 October 2017.
  8. http://data1.csb.gov.lv/pxweb/en/iedz/iedz__iedzrakst/IRG070.px/table/tableViewLayout1/?rxid=d8284c56-0641-451c-8b70-b6297b58f464
  9. Всероссийская перепись населения 2002 г. Национальный состав Archyvuota kopija 2016-02-29 iš Wayback Machine projekto.
  10. „Russian in Russia“. Joshua Project. Nuoroda tikrinta 11 August 2020. 
  11. Варяги / Е. А. Мельникова // Большой Кавказ — Великий канал [Электронный ресурс]. — 2006. — С. 621—622. — (Большая российская энциклопедия : [в 35 т.] / гл. ред. Ю. С. Осипов ; 2004—2017, т. 4). — ISBN 5-85270-333-8.
  12. Древнерусский язык / Крысько В. Б. // Динамика атмосферы — Железнодорожный узел [Электронный ресурс]. — 2007. — С. 339—340. — (Большая российская энциклопедия : [в 35 т.] / гл. ред. Ю. С. Осипов ; 2004—2017, т. 9). — ISBN 978-5-85270-339-2.
  13. "Арена: Атлас религий и национальностей" [Arena: Atlas of Religions and Nationalities] (PDF). Среда (Sreda). 2012. See also the results' main interactive mapping and the static mappings: "Religions in Russia by federal subject" (Map). Ogonek. 34 (5243). 27 August 2012. Archived from the original on 21 April 2017. The Sreda Arena Atlas was realised in cooperation with the All-Russia Population Census 2010 (Всероссийской переписи населения 2010), the Russian Ministry of Justice (Минюста РФ), the Public Opinion Foundation (Фонда Общественного Мнения) and presented among others by the Analytical Department of the Synodal Information Department of the Russian Orthodox Church. See: "Проект АРЕНА: Атлас религий и национальностей" [Project ARENA: Atlas of religions and nationalities]. Russian Journal. 10 December 2012.
  14. Е. Ф. Зябловский. Статистическое описаніе Россійской имперіи в нынѣшнем ея состояніи. http://books.google.com/books?id=8EwNAQAAIAAJ&pg=PA106#v=onepage&q&f=true С.-Петербург,1808}}
  15. П. Й. Шафáрик. Славянское народописание. http://books.google.com/books?id=5WTxAAAAMAAJ&pg=PA12#v=onepage&q&f=false Москва,1843}}
  16. Указатель Русской этнографической выставки. http://books.google.com/books?id=ZydBAAAAcAAJ&pg=PA42#v=onepage&q&f=false Москва,1867}}
  17. Кабузан В.М. Народы России в XVIII в.: Численность и этнический состав. http://www.utug.tv/2010/10/skolko-russkix/%7Cместо[neveikianti nuoroda] = М., 1990}}
  18. Priedas Демоскоп Weekly
  19. Миронов Б. Н. Социальная история России периода империи (XVIII - начало XX в.). Генезис личности, демократической семьи, гражданского общества и правового государства. В 2-х тт. http://pms.orthodoxy.ru/demogra/00040.htm Archyvuota kopija 2007-01-24 iš Wayback Machine projekto. СПб.,1999, том = 1
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas rusai