Atverti pagrindinį meniu
Senovės skandinavų kalba
KalbamaSkandinavija, Islandija, Grenlandija, Farerai, Škotija, Airija, Anglija ir Velsas, Meno Sala, Normandija, Vinlandas
Kalbančiųjų skaičius0
Kalbos išnykimasIki XIV a. evoliucionavo į įvairias šiaurės germanų kalbas
KilmėIndoeuropiečių prokalbė

 Germanų prokalbė
 Germanų kalbos
  Šiaurės germanų kalbos

   Senovės skandinavų kalba
Rašto sistemosRunos, vėliau lotynų abėcėlė (senovės skandinavų kalbos variantas
Kalbos kodai
ISO 639-2non
ISO 639-3non

Senovės skandinavų kalba, arba senovės norvegų kalba, – šiaurės germanų kalba, apytiksliai iki 1300 m. vartota Skandinavijos gyventojų. Kalba maždaug aštuntame amžiuje išsivystė iš skandinavų prokalbės, kuri savo ruožtu kilusi iš germanų prokalbės. Po vikingų eros palaipsniui evoliucionavo į dabartines šiaurės germanų kalbas: islandų, Farerų, norvegų, švedų, danų.

NuorodosKeisti