Rusijos carystė (rus. Русское царство)[1] – valstybė, gyvavusi nuo 1547 m. iki 1721 m. Rusijos carystės sostinė 1547–1712 m. buvo Maskva, vėliau, 1712–1721 m. – Sankt Peterburgas.

Русское царство
Rusijos carystė

1547 – 1721
Flag herbas
Vėliava XVII a. Herbas (1667–1721 m.)
Location of Rusija
Location of Rusija
Rusijos teritorija 1500–1689 m.
Sostinė Maskva (iki 1712 m.)

Sankt Peterburgas (nuo 1712 m.)

Kalbos Rusų kalba
Valdymo forma Luominė monarchija
Caras
 1547–1584 m. (pirmas) Ivanas IV
 1682–1721 m. (paskutinis) Petras I
Era Naujieji laikai
 - Ivanas IV vainikuotas Rusijos caru 1547 m., 1547
 - Imperijos paskelbimas 1721 m.

Istorija

redaguoti

1547 m. sausio 16 d. Maskvos kremliuje didysis kunigaikštis Ivanas Rūstusis buvo vainikuotas Rusijos caru, taip pat pateptas ir palaimintas Maskvos ir visos Rusios metropolito Makarijaus. Valdant Ivanui Rūsčiajam sparčiai plėstos carystės žemės. 1549 m. buvo sušauktas pirmasis Zemskinis susirinkimas, kuris svarstė įstatymus, caro rinkimo ir tvirtinimo, karo ir taikos bei užsienio politikos klausimus. 1598 m. mirus carui Fiodorui I Riurikaičių dinastija baigėsi. Zemskinis susirinkimas išsirinko carą Borisą Godunovą. Rusijos carystė formaliai nustojo egzistuoti 1721 m., kai Petras I priėmė Rusijos imperatoriaus titulą.

Administracinis suskirstymas

redaguoti

Pagrindinis Rusijos carystės administracinis vienetas buvo apskritis (rus. уезд), kuriai vadovavo kunigaikščio vietininkas, nuo XVII a. – vaivada. Apskritis buvo padalyta į valsčius ir stanus. XVI-XVII a. apskitys buvo sujungtos į razriadus, kuriam vadovavo razriado vaivada.

XVIII a. pradžioje caras Petras I inicijavo administracines reformas. Valstybė buvo suskirstyta į 8 gubernijas, kuriai vadovavo gubernatorius, gubernijos – į provincijas.

Išnašos

redaguoti
  1. Костомаров, 2004, Царь Алексей Михайлович, с. 340.