Pomorai
| Pomorai | |
|---|---|
 | |
| Gyventojų skaičius | 6571 (2002) |
| Populiacija šalyse |  Rusija (daugiausia Archangelsko sritis):~6500 (2001) |
| Kalba (-os) | rusų (pomorų šnekta) |
| Religijos | stačiatikiai, sentikiai, ateistai |
| Giminingos etninės grupės | kiti rusų subetnosai |
Pomorai (rus. поморы) – rusų subetnosas, susidaręs iš slavų kolonistų, kurie nuo XII a. apsigyveno pietvakarinėje ir pietrytinėje Baltosios jūros pakrantėje. Nuo XII iki XV a. Baltosios jūros Pomorjė buvo Didžiojo Novgorodo, iš kur daugelis pomorų protėvių ir atsikėlė, kolonija.
Pomorai senovėje redaguoti
Maždaug XII a. žemių tyrinėtojai iš Novgorodo Šiaurine Dvina ir Onega pasiekė Baltąją jūrą ir jos pakrantėse (vadinamoji Biarmija) įkūrė savo gyvenvietes. Pradžioje stambiausias jų miestas buvo Cholmogorai, o XVI a. pabaigoje tokiu tapo Archangelskas. Iš savo bazių Koloje buriniais kočais jie tyrinėjo Barenco jūros regioną, Arkties salas – Kolgujevą, Naująją Žemę, Špicbergeną (pomoriškas jo pavadinimas – Grumantas (rus. Грумант). Vėliau pomorai aptiko Šiaurės jūrų kelią į Sibirą, kuriuo ir naudojosi. Jamalo pusiasalio rytuose XVI a. pradžioje buvo įkūrę miestą Mangazėją.
Kai kurie autoriai teigia, kad būtent pomorai XVII a. pirmoje pusėje šiaurės rytų Jakutijoje, Indigirkos deltoje, įkūrė izoliuotą kaimą Ruskoje Ustjė (rus. Русское Устье).[1] Terminas поморы rusų metraščiuose pirmą kartą paminėtas 1526 m. Pomorai nuo seno užsiima žvejyba, jūrine prekyba, laivų statyba. Tradiciškai pomorai užsiimdavo jūros žvėrių (ruonių, vėplių, banginių) medžiokle. Tundros regionuose užsiimdavo ir šiaurės elnių auginimu. Grūdais, žuvimi ir kitomis prekėmis prekiavo su šiaurės Norvegija. Šios prekybos dėka 1750–1920 m. buvo naudojama dabar jau išnykusi pidžino tipo kalba rusenorskas.
XVI–XVII a. išeiviai iš Pomorjės suvaidino nemažą vaidmenį kolonizuojant Sibirą.
Žymiausi pomorai yra mokslininkas Michailas Lomonosovas, skulptorius Fedotas Šubinas (abu gimę prie Cholmogorų), šiaurės tyrinėtojai Semionas Dežniovas ir Jerofejus Chabarovas (abu gimę Velikij Ustiuge).
Religija redaguoti
Religingi pomorai yra stačiatikiai arba sentikiai (priklausantys Pomorų sentikių bažnyčiai).
2002 m. surašymas redaguoti
2002 m. Rusijos gyventojų surašymo metu pomorais pasivadino 6571 žmogus (iš jų 6295 gyvenantys Archangelsko srityje, Murmansko srityje – 127[2]).
Pomorai yra oficialiai nepripažinta[3] etninė grupė, neįtraukta į vieningą vietinių mažųjų Rusijos tautų sąrašą. Rusijos Federacijos regonų vystymo ministerija ruošiasi įtraukti pomorus į šį sąrašą, kad pomorai galėtų užsiimti tradiciniais amatais ir išlaikyti tradicinę kultūrą.[4]
