Lietuvos rusai

Lietuvos gyventojų tautinė sudėtis 2021 m.
Tauta			Procentai
Lietuviai			85.5 %
Lenkai			5.7 %
Rusai			4.5 %
Kiti			4.3 %

Lietuvos rusai – antra pagal gausumą tautinė mažuma Lietuvoje, sudaranti 4,5 % šalies gyventojų (2021 m.) ir yra antra didžiausia tautinė mažuma po lenkų. Nuo SSRS žlugimo Lietuvos rusų skaičius palaipsniui mažėja.

Rusų procentas Baltijos šalyse 2021 m.

Rusų ansamblis „Treščiotki“ (Lentvaris)

Dauguma Lietuvos rusų gyvena didesniuose miestuose: Vilniuje (11,9 % miesto gyventojų), Klaipėdoje (19,6 %), Kaune (3,8 %). Dominuojanti tauta rusai yra Visagine, kur sudaro 52,2 % gyventojų (2011 m.). Kaimiškose vietovėse dažniau gyvena rusai sentikiai – Jonavos, Zarasų, Molėtų, Švenčionių rajonuose.

Istorija

Rusų tautinė mažuma pagal kilmę gali būti skirstoma į tris pagrindines grupes:

1. XVI-XX a. Lietuvoje apsigyvenusių rusų palikuonys;
2. Tarpukaryje Lietuvoje apsigyvenę ir jų palikuonys;
3. Atsikėlę į Lietuvą po Antrojo pasaulinio karo iš Tarybų Sąjungos ir jų palikuonys.

1897 m. Lietuvoje gyveno 5,1 % rusų, 1914–1917 m. – 5,9 %, 1923 m. – 2,5 %, 1939 m. – 3,4 %.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

Pirmieji rytų slavai Lietuvos teritorijoje apsigyveno dar viduramžiais. Tai buvo daugiausia pirkliai ir amatininkai. XVII a. čia pradėjo keltis sentikiai, persekioti savo tėvynėje.

Carinės Rusijos okupacija

Daugiau rusų ėmė keltis po Abiejų Tautų Respublikos padalinimo kai didžioji Lietuvos dalis, išskyrus Užnemunę, atiteko Rusijos imperijai. Rusai buvo paskirti į dalį valdžios postų, nors daugiausia joje dominavo lenkai. Rusai kėlėsi į Vilnių, Kauną, o Zarasai (tada vadinti Novoaleksandrovsku) tapo populiariu imperijos kurortu. Po 1863 m. sukilimo rusų imigracija dar labiau sustiprėjo. Daugumą to meto imigrantų sudarė kariškiai, valdininkai ir jų šeimų nariai.

Tarpukaris

Pirmojo pasaulinio karo metu dalis rusų pasitraukė iš Lietuvos. Tačiau, susikūrus nepriklausomai Lietuvai su laikinąja sostine Kaune, į buvusias Vilniaus ir Kauno gubernijas grįžo nemažai rusų, gimusių šiuose kraštuose. Be to, atvyko ir daugiau emigrantrų iš Rusijos, ieškančių prieglobsčio nuo bolševikinio teroro. Naujieji atvykėliai dažniausiai buvo išsilavinę, intelektualūs žmonės, kvalifikuoti specialistai. Dėl to kultūrinis tarpukario Lietuvos rusų gyvenimas suaktyvėjo. Veikė rusų pradinės mokyklos ir gimnazijos, susikūrė įvairios rusų visuomeninės organizacijos, buvo leidžiami rusiški laikraščiai.

Sovietinė okupacija

Nauja rusų imigracijos banga prasidėjo sovietinės okupacijos metais – į LTSR siųstas karinis personalas, įvairių sričių specialistai. Daug rusų atvyko „broliškų statybų“ metu (pvz., statant Ignalinos AE, Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą). Didelė dalis čia atsiųstų darbuotojų, karininkų išėję į pensiją pasilikdavo gyventi Lietuvoje dėl geresnių pragyvenimo sąlygų nei didžiojoje TSRS dalyje. 1959 m. rusų procentas šalyje buvo 8,5 %, 1979 m. – 8,9 %, 1989 m. – 9,4 %. Pastarojo surašymo duomenimis 37,5 % iš jų mokėjo lietuvių kalbą.

Nepriklausoma Lietuva

Žlugus TSRS dalis rusų grįžo į Rusiją, todėl jų bendras procentas sumažėjo ir užleido vietą lenkų tautinei mažumai.

Rusų tautinę mažumą politikoje atstovauja Lietuvos rusų sąjunga ir Rusų aljansas.

Lietuvos rusai aktyviai dalyvauja šalies kultūriniame, politiniame, sportiniame gyvenime. Žymesni šių laikų rusų kilmės Lietuvos gyventojai: Vitalijus Butyrinas, Vladimiras Jefremovas, Andrius Mamontovas, Igoris Morinas, Alina Orlova, Igoris Pankratjevas, Vladimiras Romanovas, Jurijus Smoriginas, Dmitrijus Šavrovas, Andrius Tereškinas, Viktoras Uspaskich ir kt.

Taip pat skaitykite

• Latvijos rusai

Literatūra

• Lietuvos tautinės mažumos: kultūros paveldas / Valerijus Čekmonas, Karina Firkavičiūtė, Virginija Kiškienė, Pavel Lavrinec, Izraelis Lempertas, Nadežda Morozova, Grigorijus Potašenko. – Vilnius: Kronta, 2001. – 287 p.: iliustr. – ISBN 9986-879-70-1
• Русские в истории и культуре Литвы = Rusai Lietuvos istorijoje ir kultūroje = Russians in history and culture of Lithuania: русское культурно-историческое наследие Литвы: историко-биографические очерки / Инесса Маковская, Андрей Фомин. – Vilnius: Vaga, 2008. – 510 p.: iliustr. – ISBN 978-5-415-02053-9
• Rusai Lietuvos Respublikos visuomenėje 1918–1940 m.: istorinės retrospektyvos konstravimas / Natalija Kasatkina, Andrius Marcinkevičius. – Vilnius: Eugrimas, 2009. – 359 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-790-83-9
• Lietuvos rusai XX–XXI a. pradžioje: istorija, tapatybė, atmintis: straipsnių rinkinys / sud. Grigorijus Potašenko, Pavel Lavrinec, Andrius Marcinkevičius. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013. – 399 p.: diagr. – ISBN 978-609-459-220-1

Nuorodos

• Rusijos tėvynainiai nesiveržia iš Lietuvos, 2014-06-18 Archyvuota kopija 2017-09-22 iš Wayback Machine projekto.