Prancūzijos ekonomika

Prancūzijos ekonomika
ValiutaEuras (EUR, €)
Fiskaliniai metaiKalendoriniai metai
Prekybos partneriaiES, PPO, EBPO
Statistiniai duomenys
BVPDidėjimas 3,1 trln. $ (nominalus; 2021 m.) (7-a)[1]
Didėjimas 3,23 trln. $ (PPP; 2021 m.) (9-a)[1]
BVP augimas6,0 % (2021 m.)[1]
BVP gyventojuiDidėjimas 44 995 $ (nominalus; 2021 m.) (22-a)[1]
Didėjimas 49 492 $ (PPP; 2021 m.) (22-a)[1]
BVP pagal ūkio sektoriusžemės ūkis: 1,7 %
pramonė: 19,5 %
paslaugos: 78,8 %
(2017 m.)[2]
Infliacija0,5 % (2020 m.)[1]
ŽSRIDidėjimas 0,901 (2019 m.)[3]
Darbo jėgaDidėjimas 30 394 934 (2020 m.)[4]
Darbo jėgos pasiskirstymas pagal ūkio sektoriusžemės ūkis: 2,8 %
pramonė: 20 %
paslaugos: 77,2 %
(2016 m.)[2]
BedarbystėMažėjimas 8,1 % (2021 m.)[5]
Pagrindiniai pramonės sektoriaiMašinos, chemikalai, automobiliai, metalurgija, orlaiviai, elektronika, tekstilė, maisto perdirbimas, turizmas
Užsienio prekyba
Eksporto pajamosDidėjimas 969,0 mlrd. $ (2019 m.)[6]
Eksporto prekėsMašinos ir įranga, orlaiviai, plastikai, chemikalai, farmacijos produktai, geležis ir plienas, gėrimai
Pagrindiniai eksporto partneriaiVokietijos vėliava Vokietija 14,8 %
Ispanijos vėliava Ispanija 7,7 %
Italijos vėliava Italija 7,5 %
Jungtinės Amerikos Valstijos JAV 7,2 %
Belgijos vėliava Belgija 7 %
Jungtinė Karalystė JK 6,7 %
(2017 m.)[7]
Importo pajamosDidėjimas 1 021,6 mlrd. $ (2019 m.)[8]
Importo prekėsMašinos ir įranga, transporto priemonės, žalia nafta, orlaiviai, plastikai, chemikalai
Pagrindiniai importo partneriaiVokietijos vėliava Vokietija 18,5 %
Belgijos vėliava Belgija 10,2 %
Nyderlandų vėliava Nyderlandai 8,3 %
Italijos vėliava Italija 7,9 %
Ispanijos vėliava Ispanija 7,1 %
Jungtinė Karalystė JK 5,3 %
Jungtinės Amerikos Valstijos JAV 5,2 %
Kinijos vėliava Kinija 5,1 %
(2017 m.)[9]
Tiesioginės užsienio investicijosDidėjimas 1,429 trln. $ (2017 m.)[10]
Bendroji skola užsieniui5,250 trln. $ (2017 m.)[11]
Valstybės išlaidos
Valstybės įsiskolinimasPastovu 98,1 % nuo BVP (2019 m.)[12]
Didėjimas 2,380 trln. € (2019 m.)[12]
Tiesioginės įplaukos52,6 % nuo BVP (2019 m.)[12]
Tiesioginės išlaidos55,6 % nuo BVP (2019 m.)[12]
Ekonominės pagalbos fondas9,50 mlrd. $ (2016 m.)[13]
Bankų reitingavimasStandard & Poor's:[14]
AA Požiūris: stabilus
Moody's:[15]
Aa2 Požiūris: stabilus
Fitch:[16]
AA Požiūris: stabilus
Rezervo fondasDidėjimas 237,83 mlrd. $ (2020 m.)
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Prancūzijos ekonomika yra labai išsivysčiusi ir orientuota į rinką. Ji yra 6-a didžiausia pasaulio ekonomika pagal nominalųjį BVP ir 9-a didžiausia ekonomika pagal PPP. 2020 m. rugsėjo 30 d. ji buvo 3-ia didžiausia Europos ekonomika po Vokietijos ekonomikos ir JK ekonomikos.[17]

Prancūzija priklauso pirmaujantiems pramoniniams kraštams. Turėdama 1744,4 mlrd. dolerių BVP (2003) Prancūzija yra šešta pagal dydį pasaulio ekonomika, po JAV, Japonijos, Vokietijos, Kinijos ir Jungtinės Karalystės. Pasaulio prekybos organizacijos duomenimis, Prancūzija pagal eksporto apimtis 2003 m. užėmė penktą vietą. Bendrasis vidaus produktas augo nuo 1995 iki 2005 m. kasmet vidutiniškai 2,1 %, o 2005 m. pasiekė 1689,4 mlrd. Palyginant su Europos Sąjungos BVP, pagal perkamosios galios paritetą, Prancūzija pasiekė 111,4 indeksą (ES-25: 100) (2003 m.). 90 % jos ploto dirbama, todėl ji pirmaujanti šalis žemės ūkio produkcijos srityje. Prancūzija taip pat yra stambi pramoninė valstybė, turinti aukštos kvalifikacijos darbo jėgą. Valstybinis minimalus darbo užmokestis užtikrina darbuotojams 8,71 € valandinį užmokestį. Vienas iš penkių prancūzų dirba ir gyvena kaime. Pagrindinių pramonės šakų, ypač energetikos pramonė, iki šiol yra kontroliuojama valstybės. Prancūzija yra svarbi branduolinės energijos gamintoja. Šalyje apie 80 % elektros energijos yra pagaminama atominėse elektrinėse. Taip Prancūzija, šalia Lietuvos, 2005 m. pradžioje pagamino didžiausią procentą branduolinės energijos pasaulyje. Vyno gamyba yra viena iš svarbiausių Prancūzijos pramonės šakų. Taip pat joje yra išplėtota sunkioji, chemijos pramonė, gaminami automobiliai, lėktuvai, tanklaiviai. Garsėja vaistų, parfumerijos, kosmetikos, tekstilės, galanterijos prekėmis.

Pramonės šakosKeisti

PramonėKeisti

Apdirbimo pramonės produkcijos gamyba ir eksportas (antra vieta Europoje, ketvirta pasaulyje), pardavimas (trečia Europoje, penkta pasaulyje), krovininių automobilių (pirmauja Europoje), automobilių padangų (antra vieta Europoje). Svarbiausia Prancūzijos pramonės šaka – mašinų pramonė. Prancūzijoje įkurta automobilių gamybos bendrovė „Renault“, taip pat garsi automobilių gamybos bendrovė „PeugeotCitroen“, bei padangų gamybos firma „Michelin“. Lėktuvų, raketų ir astronautikos priemonių gamyba (I Europoje, III pasaulyje), eksportas (II Europoje, III pasaulyje). Telekomunikacijos priemonių ir kompiuterių gamyba (II Europoje, IV pasaulyje). Dideli prancūzų laimėjimai modernizuojant palydovinį ryšį. Organinės ir neorganinės chemijos pramonės produkcijos gamyba ir eksportas (II Europoje, IV pasaulyje). Prancūzijoje yra stipri chemijos pramonė, nes būtent čia buvo pradėta gaminti polietileno plėvelė, antibiotikai, sintetinis pluoštas. Medikamentų gamyba (IV Europoje, V pasaulyje). Kosmetikos ir parfumerijos gamyba ir eksportas (I pasaulyje). Šalyje pagaminama trečdalis pasaulio parfumerijos gaminių.

Pagal eksportą ir importą Prancūzija yra ketvirta pasaulyje, po JAV, Vokietijos ir Japonijos. Galima suskaičiuoti apie 25000 Prancūzijos eksporto įmonių. Pagrindinės yra šios: 1) Renault, 2) Peugeot, 3) Citroen, 4) Airbus industrie, 5) IBM France, 6) Rohone-Poulenc, 7) Snecma, 8) Atochem, 9) EDF, 10) Michelin.

Šalyje vertinami lengvosios pramonės, ypač tekstilės gaminiai. Paryžius vadinamas „Madų miestu“. Upių tinklas tankus, upės vandeningos, tinkamos laivybai. Svarbiausios upės yra Luara, Rona, Sena ir Garona. Dėl upių šalyje veikia daug vandens jėgainių. Prancūzai pirmieji pradėjo naudoti jūrų potvynių ir atoslūgių energiją. Pati galingiausia pasaulyje potvynių elektrinė.

TurizmasKeisti

Turizmas yra taip pat labai svarbi pramonės šaka. Šalį 2007 m. aplankė 81,9 milijonų užsienio turistų Prancūzija, yra labiausiai turistų lankoma pasaulio šalis, po jos eina Ispanija (58,5 milijonų 2006 m.) ir Jungtinės Amerikos Valstijos (51,1 milijonų 2006 m.). Turistus šalis traukia savo miestais (ypač turistų lankomas yra Paryžius), paplūdimiais, pajūrio kurortais, slidinėjimo kurortais ir kaimo regionais, kuriuose žmonės grožisi jų grožiu ir ramybe. Į Aukštutinių Pirėnų departamento miestą Lurdą taip pat atvyksta religiniai piligrimai, kurių čia per metus apsilanko apie kelis milijonus. Labiausiai turistų lankomos vietos (pagal 2003 reitingą lankytojų per metus) yra: Eifelio bokštas (6,2 mln), Luvras (5,7 mln), Versalio rūmai (2,8 mln), Orsė muziejus (2,1 mln), Paryžiaus Triumfo arka (1,2 mln), Žoržo Pompidu centras (1,2 mln), Sen Mišelio kalnas (1 mln), Šamboro pilis (711,000).

Žemės ūkisKeisti

Produkcijos ir maisto produktų eksportą (II vieta pasaulyje). Grūdai (I Europoje, V pasaulyje): kviečiai (I Europoje, V pasaulyje), miežiai (I Europoje, IV pasaulyje). Be to, Prancūzijoje daugiausia išauginama cukrinių runkelių. Prancūzijos pietryčiuose, kur vyrauja subtropikų klimatas, auginami persikai, abrikosai, alyvuogės ir kiti šilumamėgiai vaisiai.

Svarbi žemės ūkio šaka – gyvulininkystė. Maisto gamintojai didžiuojasi savo darbu ir pagamina puikių mėsos gaminių. Mėsos gamyba (II Europoje, VI pasaulyje). Taip pat jie didžiuojasi pagamintais konditerijos gaminiais, įvairia rūšių duona tarp jų ir garsiaisiais bagetais.

PienasKeisti

Prancūzija kartais juokais vadinama „Pieno ferma“. Pieno primelžta (I vieta Europoje, IV pasaulyje): sūris (toks kaip kamamberas žinomas visame pasaulyje), kurio šalyje išnokinama per 300 rūšių, ir varškė (II pasaulyje), kiekvienai metų dienai tenka vis kitokia sūrio rūšis; sviestas (II Europoje, IV pasaulyje), eksportas (sviestas II Europoje, III pasaulyje; pieno milteliai II Europoje ir pasaulyje).

VynasKeisti

Prancūzija kartu su Italija pagamina daugiausia vynuogių vyno pasaulyje, 1977 m. – 7 400 000 000 butelių. Daug žymių prancūziškų vynų pavadinti pagal šalies vietoves: Šampanę ir Bordo. Didelę dalį vyno gamina ūkininkų kooperatyvai, be to nedidelis kiekis vyno padaromas mažuose ūkiuose išlikusiuose prie senų dvarų. Vynuogės skinamos ankstyvą rudenį, tada iš jų spaudžiamos sultys ir paliekamos fermentuotis dideliuose kubiluose, kad pasigamintų alkoholis ir vynas įgautų puikų skonį. Baigęs rūgti vynas išpilstomas į butelius. Prancūzijoje daroma beveik penktadalis viso vyno pasaulyje. Antra vieta pasaulyje po Italijos pagal vynuogių derlių. Pagal vyno suvartojimą pirmiausia pasaulyje.

ProdukcijaKeisti

Tūkstančiai tonų (2008 m. duomenys)
1 Kviečiai 39001 11 Kvietrugiai 1820
2 Cukriniai runkeliai 30306 12 Galvijų mėsa 1752
3 Karvės pienas 24516 13 Saulėgrąžos 1607
4 Kukurūzai 15818 14 Vištiena 1015
5 Miežiai 12171 15 Vištų kiaušiniai 946
6 Bulvės 6808 16 Pomidorai 714
7 Prancūzija 5664 17 Ožkos pienas 584
8 Rapsai 4719
9 Kiauliena 2230
10 Obuoliai 1940

Naudingosios iškasenosKeisti

Pagal sidabro gavybą užima pirmą vietą pasaulyje. Kitos naudingosios iškasenos (vieta Europoje pagal gavybą): uranas (1), žėrutis (1), fluoritas (1), geležies rūda (2), arsenas (2), gipsas (2), talkas (2), auksas (3). Šalyje nėra didelių naftos ir gamtinių dujų telkinių. Todėl šioje šalyje nėra daug kitoms šalims įprastų šiluminių elektrinių, kurui naudojančių gamtines dujas, akmens anglis arba mazutą. Šalis garsi urano rūdos atsargomis, todėl Prancūzijoje išplėtota atominė energetika. Geležies rūdos dabar šalyje išgaunama 20 kartų mažiau negu prieš 30 metų. Prancūzai pirmieji pasaulyje pradėjo kasti boksitą – svarbiausią aliuminio rūdą. Boksitų pavadinimas kilo nuo BO gyvenvietės, kurioje buvo aptiktas didelis šios rūdos telkinys.

Energetinė politikaKeisti

Nepaprastai daug, beveik 4,5 karto, didės dujų sunaudojimas elektros energijos gamybai. Dar daugiau turėtų būti panaudojama vėjo energijos – net apie 8 kartus, nors absoliučiai tai sudarys tik apie 0,9 proc. nuo viso pagaminamo elektros energijos kiekio Europos OECD šalyse.

Didžiausias Vakarų Europoje elektros energijos gamintojas ir eksportuotojas – Prancūzijos valstybinė EDF (Electricite de France) kompanija turi 15 proc. laisvų galingumų ir manoma, kad visoje ES jų yra dar daugiau.

Prancūzijoje branduolinė energija sudaro per 75 proc. bendro pagaminto elektros energijos kiekio (panašiai kaip ir Lietuvoje, kol veikė abu atominės elektrinės blokai). Valstybinė EDF kompanija dabar veikia 31 šalyje (iš jų 9 Europoje) ir dar žada pirkti dalį Vokietijos EnBW (Energie Baden-Württemberg) – įžengti ir į didžiausią Europos rinką. Praėjusiais metais EDF sėkmingai perėmė Anglijos London Electricity ir dalį South Electricity kompanijos ir tokiu būdu 4,5 mln. britų aprūpina savo elektra. Viskas būtų gražu, jei Prancūzija pariteto pagrindais atidarytų savo rinką. Nors Europos Komisija to reikalauja, tačiau Prancūzijoje tai vilkinama.

Atitinkamam įstatymo projektui šiuo klausimu Prancūzijos senate pateikta per 400 pataisų ir jis turėtų būti svarstomas 2000 m. pavasarį. Baiminamasi, kad įgyvendinus rinkos liberalizavimą per ateinančius 6 metus EDF eksportas gali sumažėti 40 proc., taip pat ši kompanija gali netekti 8 proc. vietinių didžiųjų elektros energijos vartotojų. Tai, savaime suprantama, EDF nedžiugina.

Teigiama, kad Prancūzijos energetikos politikai daro įtaką atomokratai. Tai galima paaiškinti ir tuo, kad per pokario metus Prancūzijoje branduolinei energetikai išleista beveik 1000 mlrd. frankų. Tačiau EDF dirba apie 114 tūkst. darbuotojų ir dar apie 1996 m. buvo susitarta, kad vienas procentas nuo apyvartos pajamų skiriama profsąjungų valdomų įmonių vidaus Socialiniam fondui, kur didžiausią įtaką turi kairiosios sąjungos. Esant EDF apyvartai 185 mlrd. frankų per metus, šis procentas sudaro solidžią 2 mlrd. frankų sumą. Todėl nenuostabu, kad Prancūzijoje yra daug prieštaraujančių dėl privatizavimo ir rinkų atidarymo ir nedaug kovojančių už branduolinių jėgainių uždarymą.

Prancūzija neturi didelio vargo dėl elektros energijos pertekliaus, nes daug energijos eksportuojama. Daug jos tiekiama Liuksemburgo hidroakumuliacinei elektrinei. Be to, jau dabar trečdalis gyventojų Prancūzijos namų ūkyje naudoja elektrinį šildymą ir žadama, kad vėliau naudos dar daugiau.

IšnašosKeisti

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 „World Economic Outlook Database, October 2020“. IMF.org. International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 22 October 2020. 
  2. 2,0 2,1 „The World Factbook“. CIA.gov. Central Intelligence Agency. Nuoroda tikrinta 1 February 2021. 
  3. „Human Development Index (HDI)“. hdr.undp.org. Human Development Report. Nuoroda tikrinta 11 December 2019. 
  4. „Labor force, total – France“. data.worldbank.org. World Bank & ILO. Nuoroda tikrinta 28 September 2020. 
  5. „In Q1 2021, the unemployment rate was virtually stable at 8.1 %“. insee.fr. Institut national de la statistique et des études économiques. Nuoroda tikrinta 6 July 2021. 
  6. „The World Factbook“. CIA.gov. Central Intelligence Agency. Nuoroda tikrinta 12 September 2021. 
  7. „The World Factbook“. CIA.gov. Central Intelligence Agency. Nuoroda tikrinta 12 September 2021. 
  8. „The World Factbook“. CIA.gov. Central Intelligence Agency. Nuoroda tikrinta 12 September 2021. 
  9. „The World Factbook“. CIA.gov. Central Intelligence Agency. Nuoroda tikrinta 12 September 2021. 
  10. „The World Factbook“. CIA.gov. Central Intelligence Agency. Nuoroda tikrinta 12 September 2021. 
  11. „Banque de France“. Suarchyvuotas originalas 2018-11-17. Nuoroda tikrinta 9 July 2017. 
  12. 12,0 12,1 12,2 12,3 „Euro area and EU27 government deficit both at 0.6% of GDP“ (PDF). ec.europa.eu/eurostat. Eurostat. Nuoroda tikrinta 28 April 2020. 
  13. „Development aid rises again in 2016 but flows to poorest countries dip“. OECD. 1 April 2017. Nuoroda tikrinta 25 September 2017. 
  14. „Sovereign Ratings List“. Standard & Poor's. 6 January 2017. Nuoroda tikrinta 6 June 2015.  Note: this source is continually updated.
  15. „Moody's downgrades France's government bond ratings to Aa2 from Aa1; outlook changed to stable from negative“. Moody's Investors Service. 1 September 2015. Suarchyvuotas originalas 21 September 2015. Nuoroda tikrinta 23 September 2017. 
  16. „France's credit downgraded to AA at Fitch Ratings – MarketWatch“. Nuoroda tikrinta 12 December 2014. 
  17. „GDP European countries“. Statista (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-11-28.