Versalio rūmai

Versalio rūmai

Palace and Park of Versailles *

Pasaulio paveldo sąrašas

Vue aérienne du domaine de Versailles par ToucanWings - Creative Commons By Sa 3.0 - 073.jpg
Vieta Prancūzijos vėliava Prancūzija
Tipas Kultūrinis
Kriterijus i, ii, vi
UNESCO vėliava Nuoroda (angl.) (pranc.): 83
Regionas** Europa
Įrašymo istorija
Įrašas 1979  (3-oji sesija)
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Versalio rūmai (pranc. Château de Versailles) – prancūziškojo klasicizmo architektūros paminklas, esantis Versalyje, Prancūzijoje. Rūmų interjerą sudaro: Didieji karaliaus ir karalienės apartamentai (architektas Luji Levo, dailininkas Šarlis Lebrenas)[1][2]; Karalių koplyčia (architektai Žiulsas Arduinas Mansaras ir Robertas de Kotas);[3] Veidrodžių galerija – ilgis 73 m, plotis 10,5 m, joje yra 17 didelių langų, priešais kuriuos ant sienos kabo 17 tokio pat dydžio veidrodžių; Karo ir Taikos salonai (architektas Ž. A. Mansaras, dailininkas Šarlis Lebrenas).[4] Šių rūmų interjerą puošia neįkainojami paveikslai, bronzinės ir marmurinės skulptūros, gobelenai, baldai iš brangiausių medžio rūšių ir t. t.

IstorijaKeisti

 
Versalio rūmai 1722 m.
 
Liudviko XIV Mastrichto užėmimas pavaizduotas Veidrodžių galerijoje – Versalyje menas buvo naudotas kaip propagandos priemonė.

Rūmai pastatyti 1623 m. karaliui Liudvikui XIII kaip kuklus medžioklės dvaras, vėliau žymiai išplėsti Liudviko XIV,[5] kuris 1682 m. iš Paryžiaus čia perkėlė savo dvarą ir valdžią, siekdamas neleisti prieš jį sąmokslauti Prancūzijos provincijose.[6] Versalio rūmai nuo XVII amžiaus vidurio iki Didžiosios Prancūzų revoliucijos buvo trijų Prancūzijos karalių rezidencija.[5] Tuo metu rūmuose gyveno daugybė žmonių – priklausomai nuo dienos, rūmuose būdavo nuo 3 000 iki 10 000 gyventojų, tarnų ir lankytojų.[7] Jie buvo Prancūzijos kultūrinis ir politinis centras, išskyrus septynerių metų laikotarpį, kai tuo metu už nepilnametį Liudviką XV valdantis Pilypas II Orleanietis karališkąjį dvarą buvo perkėlęs atgal į Paryžių. Regentui sulaukus nepopuliarumo tarp pavaldinių ir po nesutarimų su Paryžiaus parlamentu, dvaras 1722 m. buvo sugrąžintas į Versalio rūmus.[8]

Po Didžiosios Prancūzijos Revoliucijos rūmai buvo apleisti, jų kolekcijos išparduotos.[9] 1833 m. Liudvikas Pilypas rūmuose įsteigė muziejų skirtą „visoms Prancūzijos šlovėms“ (à toutes les gloires de la France). Ši frazė parašyta po Dufūro ir Gabrieliaus paviljonų karnizais.[10] Nuo 1979 m. rūmai įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.[11]

NuorodosKeisti

 

IšnašosKeisti