Versalio rūmai

rūmai ir muziejus Versalyje, Prancūzijoje
Versalio rūmai

Palace and Park of Versailles *

Pasaulio paveldo sąrašas

Vue aérienne du domaine de Versailles par ToucanWings - Creative Commons By Sa 3.0 - 073.jpg
Vieta Prancūzijos vėliava Prancūzija
Tipas Kultūrinis
Kriterijus i, ii, vi
Pasaulio paveldo emblema Nuoroda (angl.) (pranc.): 83
Regionas** Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas 1979  (3-oji sesija)
Commons-logo.svg Vikiteka: Versalio rūmai
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Versalio rūmai (pranc. Château de Versailles [ʃɑto d(ə) vɛʁsɑj]) – buvusi Prancūzijos karalių rezidencija, prancūziškojo klasicizmo architektūros paminklas Prancūzijoje, Versalyje, 19 km į vakarus nuo Paryžiaus. Rūmų interjerą sudaro: Didieji karaliaus ir karalienės apartamentai (architektas Lui Levo, dailininkas Šarlis Lebrenas);[1][2] Karalių koplyčia (architektai Žiulis Arduenas Mansaras ir Robertas de Kotas);[3] Veidrodžių galerija – ilgis 73 m, plotis 10,5 m – joje yra 17 didelių langų, priešais kuriuos ant sienos kabo 17 tokio pat dydžio veidrodžių; Karo ir Taikos salonai (architektas Žanas Arduenas Mansaras, dailininkas Šarlis Lebrenas).[4] Šių rūmų interjerą puošia vertingi paveikslai, bronzinės ir marmurinės skulptūros, gobelenai, baldai iš brangiausių medžio rūšių.

IstorijaKeisti

 
Versalio rūmai 1722 m.

Rūmai pastatyti 1623 m. karaliui Liudvikui XIII kaip kuklus medžioklės dvaras, vėliau žymiai išplėsti Liudviko XIV,[5] kuris 1682 m. iš Paryžiaus čia perkėlė savo dvarą ir valdžią, siekdamas didikams neleisti prieš jį sąmokslauti Prancūzijos provincijose.[6] Versalio rūmai nuo XVII amžiaus vidurio iki Didžiosios Prancūzų revoliucijos buvo trijų Prancūzijos karalių rezidencija.[5] Tuo metu rūmuose gyveno daugybė žmonių – priklausomai nuo dienos, rūmuose būdavo nuo 3 000 iki 10 000 gyventojų, tarnų ir lankytojų.[7] Versalio rūmai buvo Prancūzijos kultūrinis ir politinis centras, išskyrus septynerių metų laikotarpį, kai tuo metu už nepilnametį Liudviką XV valdęs Pilypas II Orleanietis, karališkąjį dvarą buvo perkėlęs atgal į Paryžių. Regentui sulaukus nepopuliarumo tarp pavaldinių ir po nesutarimų su Paryžiaus parlamentu, dvaras 1722 m. buvo sugrąžintas į Versalio rūmus.[8]

 
Liudviko XIV Mastrichto užėmimas pavaizduotas Veidrodžių galerijoje – Versalyje menas buvo naudotas kaip propagandos priemonė.

Po Didžiosios Prancūzijos Revoliucijos rūmai buvo apleisti, jų kolekcijos išparduotos.[9] 1833 m. Liudvikas Pilypas rūmuose įsteigė muziejų, skirtą „visoms Prancūzijos šlovėms“ (pranc. à toutes les gloires de la France). Ši frazė parašyta po Dufuro ir Gabrielio paviljonų karnizais.[10] Nuo 1979 m. rūmai įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.[11]

Rūmų įtakaKeisti

 
1746 m. Žano Delagrivo Versalio rūmų ir sodų planas

Daugiau nei šimtmetį Versalio rūmai buvo tinkamų karališkųjų rūmų ir absoliučios karaliaus valdžios pavyzdys visos Europos monarchams,[12] girtas jų grožis ir meistriškumas, „Tai ne rūmai, o tobulos didybės ir turinio miestas“, – savo knygoje „Liudviko Didžiojo amžius“ (pranc. Le siècle de Louis le Grand) 1687 m. rašė Šarlis Pero.[13] Versalio rūmai buvo daugelį kartų kopijuoti ir imituoti, jie ilgą laiką lėmė Europos rūmų standartus. Švedijos karalius 1693–1718 metais net buvo paskyręs diplomatą, kuriam buvo pavesta sekti menų tendencijas Versalyje ir apie jas pranešti karališkajam architektui Švedijoje; Karalių rūmų Stokholme fasadas buvo įkvėptas Žano Ardueno Mansaro kūrybos, interjero dizaine taip pat buvo paimtas pavyzdys iš prancūziškų Versalio rūmų madų. XVIII a. rūmų įtaka Parmoje ir Neapolyje valdžiusių Burbonų dėka taip pat pasireiškė ItalijojePilypas I Parmietis pavedė prancūzų architektą Enemoną Aleksandrą Petito pertvarkyti Kolorno kunigaikščių rūmų interjerą pagal Versalio pavyzdį. Versalio rūmai paveikė ir Vokietijos, Rusijos, Prūsijos ir ATR karališkuosius dvarus – jie perėmė Prancūzijos karališkojo dvaro Versalyje pompastiškas ceremonijas, architektūros ir kitų menų madas.[12]


NuorodosKeisti

IšnašosKeisti

  1. „The King’s Apartment“. en.chateauversailles.fr. Établissement public du château, du musée et du domaine national de Versailles. Nuoroda tikrinta 2022-07-13. ]
  2. „The Queen’s Apartments“. en.chateauversailles.fr. Établissement public du château, du musée et du domaine national de Versailles. Nuoroda tikrinta 2022-07-13. ]
  3. „The Royal Chapel“. en.chateauversailles.fr. Établissement public du château, du musée et du domaine national de Versailles. Nuoroda tikrinta 2022-07-13. ]
  4. „The Hall of Mirrors“. en.chateauversailles.fr. Établissement public du château, du musée et du domaine national de Versailles. Nuoroda tikrinta 2022-07-13. ]
  5. 5,0 5,1 „History“. en.chateauversailles.fr. Établissement public du château, du musée et du domaine national de Versailles. Nuoroda tikrinta 2022-07-13. 
  6. „Louis XIV“. en.chateauversailles.fr. Établissement public du château, du musée et du domaine national de Versailles. Nuoroda tikrinta 2022-07-13. 
  7. „Courtiers“. en.chateauversailles.fr. Établissement public du château, du musée et du domaine national de Versailles. Nuoroda tikrinta 2022-07-13. 
  8. „The Court Returns to Versailles“. en.chateauversailles.fr. Établissement public du château, du musée et du domaine national de Versailles. Nuoroda tikrinta 2022-07-13. 
  9. „Versailles after the French Revolution“. en.chateauversailles.fr. Établissement public du château, du musée et du domaine national de Versailles. Nuoroda tikrinta 2022-07-13. ]
  10. „Louis Philippe I“. en.chateauversailles.fr. Établissement public du château, du musée et du domaine national de Versailles. Nuoroda tikrinta 2022-07-13. 
  11. „Palace and Park of Versailles“. whc.unesco.org. UNESCO. Nuoroda tikrinta 2022-07-13. 
  12. 12,0 12,1 Höpel, Thomas (2022-07-13). „The Versailles Model“. European History Online. Nuoroda tikrinta 2022-07-13. 
  13. „Discover“. en.chateauversailles.fr. Établissement public du château, du musée et du domaine national de Versailles. Nuoroda tikrinta 2022-07-13.