Vokietijos ekonomika
Vokietijos ekonomika | |
Valiuta | Euras (EUR, €) |
---|---|
Fiskaliniai metai | Kalendoriniai metai |
Prekybos partneriai | ES, PPO, EBPO |
Statistiniai duomenys | |
BVP | 4,318 trln. $ (nominalus, 2021 m.; 4-a) 4,743 trln. $ (PPP, 2021 m.; 5-a) |
BVP augimas | 4,2 % (2021 m.) |
BVP gyventojui | 51 967 $ (nominalus, 2021 m.; 15-a) 57 081 $ (PPP, 2021 m.; 15-a) |
BVP pagal ūkio sektorius | žemės ūkis: 0,7 % pramonė: 30,7 % paslaugos: 68,6 % (2017 m.) |
Infliacija | 0,5 % (2020 m.) |
ŽSRI | 0,947 (2019 m.; 6-a) |
Darbo jėga | 42,3 mln. (2020 m.) |
Darbo jėgos pasiskirstymas pagal ūkio sektorius | žemės ūkis: 1,4 % pramonė: 24,2 % paslaugos: 74,3 % (2016 m.) |
Bedarbystė | 4,4 % (2020 m.) |
Pagrindiniai pramonės sektoriai | Geležis, plienas, akmens anglis, cementas, chemikalai, mašinos, transporto priemonės, mašinų įranga, elektronika, automobiliai, maistas ir gėrimai, laivų statyba, tekstilė |
Užsienio prekyba | |
Eksporto pajamos | 2,004 trln. $ (2019 m.) |
Eksporto prekės | motorinės transporto priemonės, mašinos, chemikalai, kompiuteriniai ir elektroniniai gaminiai, elektros įranga, vaistai, metalai, transporto įranga, maisto produktai, tekstilė, gumos ir plastiko gaminiai |
Pagrindiniai eksporto partneriai | JAV 8,8 % Prancūzija 8,2 % Kinija 6,8 % Nyderlandai 6,7 % JK 6,6 % Italija 5,1 % (2017 m.) |
Importo pajamos | 1,804 trln. $ (2019 m.) |
Importo prekės | mašinos, duomenų apdorojimo įranga, transporto priemonės, chemikalai, nafta ir dujos, metalai, elektros įranga, vaistai, maisto produktai, žemės ūkio produktai |
Pagrindiniai importo partneriai | Nyderlandai 13,8 % Kinija 7,0 % Lenkija 6,7 % Prancūzija 6,6 % Belgija 5,9 % Italija 5,4 % |
Tiesioginės užsienio investicijos | 2,298 trln. $ (2017 m.) |
Bendroji skola užsieniui | 5,084 trln. $ (2017 m.) |
Valstybės išlaidos | |
Valstybės įsiskolinimas | 59,8 % nuo BVP (2019 m.) 2,053 trln. $ (2019 m.) |
Tiesioginės įplaukos | 46,8 % nuo BVP (2019 m.) |
Tiesioginės išlaidos | 45,4 % nuo BVP (2019 m.) |
Ekonominės pagalbos fondas | 24,67 mlrd. $ (2016 m.) |
Bankų reitingavimas | Standard & Poor's: AAA Moody's: Aaa Fitch: AAA |
Rezervo fondas | 400 mlrd. $ (2020 m.) |
Vokietijos ekonomika yra didžiausia Europoje ir ketvirta pagal nominalųjį BVP pasaulyje.[1] Pastaruoju metu Vokietijos ekonomika dinamiškumu nepasižymi, yra priklausoma nuo galimų išorės sukrėtimų ir vidinių struktūrinių problemų. 2008 m. BVP sudarė 2 918 mlrd. eurų.[2]
Ekonomikos struktūra
redaguotiKaip ir daugelyje industrializuotų šalių pagrindinis Vokietijos ekonomikos sektorius yra paslaugos, kurios apima turizmą, prekybą, bankus, draudimą, žiniasklaidą ir sukuria apie 72% BVP.
Itin išplėtota pramonė. Ji sukuria 27.2% bendrojo vidaus produkto, svarbiausios pramonės šakos - chemijos pramonė, metalurgija, mašinų ir automobilių gamyba (sudaro daugiau nei penktąją dalį eksporto), elektronikos prekių gamyba.[3] Garsūs yra vokiški tekstilės gaminiai, vaistai. Centrinio Rūro anglių baseine iškasama daug rudųjų anglių, arba lignito, kuris vartojamas kaip kuras gamyklose, taip pat išgaunamos gamtinės dujos. Iš 500 didžiausią apyvartą pasaulyje turinčių kompanijų 37 yra įsikūrusios Vokietijoje. Tarp jų didžiausios įmonės yra Volkswagen, Daimler, Allianz, E.ON, Siemens, Metro, BASF, Deutsche Telekom, BMW ir Munich Re Group.[4] Pagal darbuotojų skaičių didžiausios įmonės yra Deutsche Post, Siemens ir Volkswagen.[5] Pasaulinės reikšmės prekių ženklai yra Mercedes-Benz, SAP AG, BMW, Adidas, Puma, Audi, Porsche, Volkswagen, Infineon, Henkel ir Nivea.[6]
Žemės ūkis turi mažesnę reikšmę, išskyrus gyvulininkystę ir bulvių bei javų auginimą. Žemės ūkyje sukuriamos 0.9% BVP.
Didžiausios kasmetinės, tarptautinės prekybos mugės ir kongresai vyksta keliuose Vokietijos miestuose tokiuose kaip Hanoveryje, Frankfurte prie Maino ir Berlyne.[7]
Turizmas
redaguotiTurizmas yra svarbi ūkio sritis Vokietijoje. Nuo 2009 iki 2014 metų nakvynių skaičius kasmet augo. 2014 metais jis augo 3 procentais ir siekė 424 mln. (iš jų 348,5 mln. Vokietijos gyventojų, 75,5 mln. – užsienio turistų). 2015 metais tikimasi augimo 2 procentais.
Žemės ūkis
redaguotiŽemės ūkyje naudojama daug šiuolaikinių mašinų ir technikos, nes klimatas ir dirvos žemės ūkiui nėra labai palankios. Daug teritorijų, ypač rytinės pakrantės yra smėlėtos ir pelkėtos. Drelingos žemės yra upių slėniuose ir kalvų papėdėse, tačiau čia didelę dalį teritorijos užima pramonė, kelių ir geležinkelių infrastruktūra. Auginama daug bulvių, cukrinių runkelių ir apynių (naudojamų alaus gamyboje), taip pat techninės kultūros - rapsai ir saulėgrąžos. Kitos auginamos kultūros yra javai, šalčio nebijančios daržovės - kopūstai, kalafiorai, svogūnai, morkos. Svarbi gyvulininkystė - auginama 26 mln. kiaulių ir 14 mln. galvijų (ypač Bavarijos Alpių regione), iš kurių mėsos gaminamos daugiau nei 400 rūšių dešros ir dešrelės, taip pat melžiamas pienas, mušamas sviestas ir daromas sūris. Kalvose ir kalnuose augantys miškai teikia žaliavą popieriaus pramonei, nors miškai yra stipriai nukentėję nuo rūgštaus lietaus.
Tūkstančiai tonų (2010 m. duomenys) | ||
---|---|---|
1 | Karvės pienas | 29628 |
2 | Kviečiai | 24106 |
3 | Cukriniai runkeliai | 23858 |
4 | Miežiai | 10412 |
5 | Bulvės | 10201 |
6 | Rapsai | 5697 |
7 | Kiauliena | 4573 |
8 | Rugiai | 2903 |
9 | Kvietrugiai | 2199 |
10 | Jautiena | 1347 |
Istorija
redaguotiNuo 1948 m. pinigų reformos iki 8-to dešimtmečio pradžios Vakarų Vokietijos ekonomika nuolat augo, tačiau BVP augimas lėtėjo ir nuo 8-to dešimtmečio vidurio net sumažėjo iki 9-to dešimtmečio recesijos pabaigos.
Po Vokietijos susijungimo (1990 m.) kilo nemažai ekonominių problemų dėl didelio Rytinės Vokietijos dalies atsilikimo. Iš vakarų rytams kasmet pervedamos didžiulės pinigų sumos (iki 100 mlrd. JAV dolerių), siekiant atgaivinti Rytų Vokietijos ekonomiką. Dauguma tarptautinių kompanijų yra įsikūrusios Vakarų Vokietijoje ir tik nedaugelis jų įkurta Rytinėje dalyje.
Ekonominė situacija
redaguotiFiksuojamas 12 mlrd. eurų (arba 0,4 % BVP) nacionalinio biudžeto pajamų perviršis (2014 m.).[9] Didėja Vokietijos pramonės gaminių paklausa užsienyje[10], augantis vartojimas, eksportas ir algos[11], smunkančios naftos ir degalų kainos veikia kaip milijardinė konjunktūros paramos programa (dėl to, kaip manoma, BVP 2015 metais augs 0,2 %).[12] Dėl finansinės krizės pinigai nebenuteka į užsienį, o investuojami vietoje. Šios investicijos skatina vidaus vartojimą ir sukuria naujų darbo vietų. Eksportas klesti: 2015 metais prognozuojamas 5,2 % augimas.[13] 2015 metais Vokietijos gyventojo perkamoji galia augs 1,3 %, o vartojimui vidutinis vokietis išleis papildomai 572 eurus (t. y. 2,7 % daugiau nei 2014 m.).[14]
Darbo rinka
redaguoti2014 m. gruodžio mėn. Vokietijoje buvo 2,764 mln. bedarbių. Bedarbystė siekia 6,4 % (2015 m. sausis). Žymiai didesnė bedarbystė išlieka rytinėje Vokietijos dalyje. Daugiausia dirbančiųjų žmonių Vokietijoje (72,3 %) dirba paslaugų sektoriuje. Svarbiausi sektoriai yra transporto, viešbučių, socialinis ir sveikatos. Gamybos sektoriuje dirba 25,5 % dirbančiųjų, žuvininkystės, žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose 2,2 % (pagal 2006 duomenis).[15]
Įmonės
redaguotiDešimties, pagal apyvarta didžiausių, įmonių su būstinėmis Vokietijoje sąrašas: lentelėje pateiktos būstinės, apyvarta, pelnas ir darbuotojų skaičius. Apyvarta yra pateikta eurais ir remiamasi 2011 metais.[16]
Be numerių pažymėti: didžiausia draudimo bendrovė ir didžiausias bankas.
Vieta |
Pavadinimas |
Būstinė |
Apyvarta (Mln. €) |
Pelnas (Mln. €) |
Darbuotojų sk. |
---|---|---|---|---|---|
1. | Volkswagen AG | Volfsburgas | 159 000 | 15 800 | 502 000 |
2. | E.ON | Diuseldorfas | 113 000 | −1 900 | 79 000 |
3. | Daimler AG | Štutgartas | 107 000 | 6 000 | 271 000 |
4. | Siemens | Berlynas, Miunchenas | 74 000 | 6 300 | 360 000 |
5. | BASF | Liudvigshafenas prie Reino | 73 000 | 6 600 | 111 000 |
6. | BMW | Miunchenas | 69 000 | 4 900 | 100 000 |
7. | Metro AG | Diuseldorfas | 67 000 | 740 | 288 000 |
8. | Schwarz-Gruppe | Neckarsulm | 63 000 | nėra duomenų | 315 000 |
9. | Deutsche Telekom | Bona | 59 000 | 670 | 235 000 |
10. | Deutsche Post | Bona | 53 000 | 1 300 | 471 000 |
– | Allianz | Miunchenas | 104 000 | 2 800 | 141 000 |
– | Deutsche Bank | Frankfurtas prie Maino | 2 160 000 | 4 300 | 101 000 |
Išnašos
redaguoti- ↑ Rank Order – GDP (purchasing power parity) Archyvuota kopija 2011-06-04 iš Wayback Machine projekto. CIA Factbook 2005. Nuoroda tikrinta 31 December 2006.
- ↑ „Germany“. International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 2009-10-01.
- ↑ CŽV faktų knyga: Vokietija Archyvuota kopija 2018-12-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Global 500 (CNN Money), money.cnn.com . Tikrinta 2020-06-08.
- ↑ Biggest Companies: Employees, money.cnn.com. Tikrinta 2020-06-08.
- ↑ The 100 Top Brands 2006, BusinessWeek.com, archyvinė kopija.
- ↑ Wind Power Federal Ministry of Economics and Technology (Germany) Nuoroda tikrinta 30 November 2006.
- ↑ Vokietijos ekonomika pernai augo 1,5 % Archyvuota kopija 2015-01-15 iš Wayback Machine projekto. (Verslo žinios)
- ↑ Verbraucher bescheren Deutschland stärkstes Wachstum seit Jahren[neveikianti nuoroda]
- ↑ Umsatz nach zwei Jahren erstmals gestiegen: Die deutsche Industrie hat internationaler Krisen zum Trotz ihren Umsatz steigern können Archyvuota kopija 2015-01-15 iš Wayback Machine projekto. (Handelsblatt, 12.01.2015, 11:20 Uhr)
- ↑ Konsum befeuert die Konjunktur in Deutschland: Mütterrente, Lohnzuwachs: Kieler Ökonomen blicken optimistisch in die Zukunft – trotz Russlandkrise
- ↑ „Billigeres Öl wirkt wie Konjunkturprogramm“ Archyvuota kopija 2015-01-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Was Experten sagen: Jobs, Export, Wachstum: So läuft die deutsche Wirtschaft 2015
- ↑ Geld für Konsum: In Hamburg und Bayern ist die Kaufkraft am höchsten (Savaitraštis Spiegel)
- ↑ [1] Archyvuota kopija 2010-08-07 iš Wayback Machine projekto. Statistisches Bundesamt: Erwerbstätige Wirtschaftssektoren
- ↑ Frankfurter Allgemeine Zeitung: Ranking Deutschlands größte Unternehmen (FAZ.NET, 7. Juli 2012). Abgerufen am 4. Januar 2013.
Literatūra
redaguoti- Stefan Empter; Robert B. Vehrkamp: Wirtschaftsstandort Deutschland, VS Verlag, Wiesbaden 2006, ISBN 978-3-531-14754-3. (zu | schriften. zwischen Wirtschaft, Kultur und Politik)
- Stefan Müller; Martin Kornmeier: Internationale Wettbewerbsfähigkeit: Irrungen und Wirrungen der Standort-Diskussion, München 2000, ISBN 3-8006-2570-9.
- André Steiner: Von Plan zu Plan. Eine Wirtschaftsgeschichte der DDR. München 2004, ISBN 978-3-421-05590-3.
Airija |
Albanija |
Andora |
Armėnija |
Austrija |
Azerbaidžanas |
Baltarusija |
Belgija |
Bosnija ir Hercegovina |
Bulgarija |
Čekija |
Danija |
Estija |
Graikija |
Gruzija |
Islandija |
Ispanija |
Italija |
Jungtinė Karalystė |
Juodkalnija |
Kazachija |
Kosovas |
Kroatija |
Latvija |
Lenkija |
Lichtenšteinas |
Lietuva |
Liuksemburgas |
Makedonija |
Malta |
Moldavija |
Monakas |
Norvegija |
Nyderlandai |
Portugalija |
Prancūzija |
Rumunija |
Rusija |
San Marinas |
Serbija |
Slovakija |
Slovėnija |
Suomija |
Švedija |
Šveicarija |
Turkija |
Ukraina |
Vatikanas |
Vengrija |
Vokietija
Europos ekonomika
Europos Sąjungos ekonomika