Baltarusijos ekonomika

Statistiniai duomenys
Baltarusijos ekonomika

Valiuta	Baltarusijos rublis
Fiskaliniai metai	sausio 1 - gruodžio 31
Prekybos partneriai	NVS
BVP	116 mlrd. $
BVP augimas	▲ 7,6 % (2010)
BVP gyventojui	11600 $
BVP pagal ūkio sektorius	žemės ūkis 8,4 %, pramonė 41,5 %, paslaugos 50,1 %
Infliacija	▲ 108,7 % (2011)
Darbo jėga	4,869 mln.
Darbo jėgos pasiskirstymas pagal ūkio sektorius	žemė sūkis 14 %, pramonė 34,7 %, paslaugos 51,3 %
Užsienio prekyba
Eksporto pajamos	51,861 mlrd. $ (2012)
Pagrindiniai eksporto partneriai	Rusija 35,4 %, Nyderlandai 16,5 %, Ukraina 12,1 %, Latvija - 7,1%
Importo pajamos	48,852 mlrd. $ (2012)
Pagrindiniai importo partneriai	Rusija 59,3 %, Vokietija 5,9 %, Kinija 5,1 %, Ukraina 5,0 %
Valstybės išlaidos
Tiesioginės įplaukos	25,23 mlrd. $
Tiesioginės išlaidos	25,05 mlrd. $
Bankų reitingavimas	Standard & Poor's: B
Rezervo fondas	5,772 mlrd. $
Infolentelė: žiūrėti • aptarti • redaguoti

Baltarusijos ekonomika – 73-oji ekonomika pasaulyje, pagal bendrąjį vidaus produktą.^[1]

Po Tarybų Sąjungos žlugimo 1991 Baltarusija ėmėsi mišriosios (valstybinės – rinkos) ekonomikos kūrimo. Valstybės politika buvo sudaryta taip, kad, remiantis žemės ūkio ir pramonės esama struktūra, šalis taptų žemės ūkio žaliavų ir įrenginių eksportuotoja. Iki 1990-jų metų pabaigos privatizavimas praktiškai nebuvo vykdomas, vis dar egzistuoja valstybinių įstatymų ir produkcijos skirstymo sistema. Nuo 1992 iki 1994 pramonės gamyba sumažėjo 39 %, investicijos – 54 %, prekyba – 67 %. Šis smukimas įvyko dėl greitai didėjančios infliacijos ir bedarbystės (1999 viduryje buvo užregistruota 97 tūkst. bedarbių), valstybinio biudžeto trūkumų ir mokėjimo balanso.

Ekonomikos geografija redaguoti

Minskas – ne tik sostinė, bet ir pagrindinis pramoninis Baltarusijos centras. Čia yra pagaminamas ketvirtadalis visos pramoninės produkcijos. Kiti didžiausi pramoniniai centrai yra Gomelis, Mogiliovas, Brestas, Gardinas, Polockas. Pagrindiniai žemės ūkio rajonai yra respublikos centre ir pietryčiuose, bet radioaktyvus užterštumas po avarijos Černobilyje 40-50 % sumažino apdirbamų žemių plotus ir naminių gyvulių skaičių šiuose rajonuose. Miškininkystės įmonės yra šiaurėje ir pietvakariuose. Kalio druskų gavyba egzistuoja miestelyje Polesje.

Energetika redaguoti

Valdant Tarybų Sąjungai didžiausia dalis kuro, reikalinga Baltarusijai, buvo gaunama naftos, gamtinių dujų ir anglies pavidalu iš RTFSR. Šiluminės elektrinės gamino tik du trečdalius šalies elektroenergijos. Iširus SSRS pigaus kuro tiekimas liovėsi ir Baltarusija susidūrė su energetine krize.1998 rudenį Baltarusija Rusijos Federacijai įsiskolino 1,5 mlrd. dolerių, tarp jų ir „Gazpromui“ 250 mln. dolerių. Laikotarpiui iki 2010 Baltarusijos energetiniam kompleksui būtinos 7 mlrd. dolerių investicijos.

Elektros energija:

gamyba 30x10¹² Wh (1994).
sunaudojimas 34,3x10¹² Wh (1994).
importas 7x10¹² Wh (1994).
eksportas 0,8x10¹² Wh (1994).

Transportas redaguoti

Geležinkeliai ir automobilinis transportas – pagrindinės transporto susisiekimo rūšys šalyje. Geležinkelių tinklas orientuojasi į pagrindinę magistralę, kuri praeina per Oršą, Minską ir Brestą ir sujungia Baltarusiją su Maskva rytuose ir su Varšuva vakaruose. 1992 buvo apie 5480 km geležinkelių ir 61000 km kelių su kietuoju paviršiumi. Upių laivynas įgyvendina pervežimus per laivybinius vandeninius kelius, kurių ilgis apie 1500 km (daugiausia Dniepro baseine). Orinis transportas išsivystęs silpnai; šalia Minsko įsikūręs didžiausias šalyje Nacionalinis Minsko oro uostas.

Žemės ūkis redaguoti

Po Antrojo pasaulinio karo plati melioracijų programa padidino apdirbamų žemių plotus nuo 5 mln. ha 1940 iki 6,5 mln. ha 1990. Maždaug pusė apdirbamų žemių yra paskirta grūdinių kultūrų auginimui, apie trečdalis žemių – pašarinėms kultūroms, apie septintadalį žemių – bulvėms ir likusi dalis cukriniams runkeliams, linui ir sodams

Baltarusija iš kitų tarybinių respublikų išsiskyrė pačiu didžiausiu žemės ūkio produktyvumu ir buvo pagrindiniu eksportuotoju i kitus Tarybų Sąjungos rajonus. Nepaisant bandymų skatinti fermų susidarymą, valstybiniai ir kolektyviniai ūkiai 1998 valdė 95 % žemės ūkio organizacijų. Iš 2700 kolūkių Baltarusijoje iki 1998 lapkričio buvo reorganizuota apie 100 kolūkių.

Pramonė redaguoti

Didelės medienos atsargos tarnauja Baltarusijoje kaip žaliavos miškininkystei ir apdirbimo pramonei (statybinių medžiagų ir baldų gamyba vidinei rinkai). Kalio junginiai, iškasami šachtose prie Soligorskio, aprūpina cheminių trąšų gamybą. Dideliais kiekiais gaunama ruda anglis ir durpės.

Apdirbamoji pramonė sudaro apie 60 %baltarusijos pajamų. Svarbiausioji apdirbamosios pramonės šaka yra žemės ūkio mašinų gamyba (traktoriai, kombainai), staklių gamyba, karinės pramonės kompleksas, naftos ir chemijos pramonė ir statybinių medžiagų pramonė. Baltarusijoje gaminami televizoriai, radioimtuvai, laikrodžiai, šaldytuvai, stiklo dirbiniai, baldai, rūbai, lino drobės ir odos dirbiniai. Maisto pramonėje išsiskiria konservų ir cukraus fabrikai.

Išorinė rinka redaguoti

Baltarusijos eksportas 1996 sudarė 5,2 mlrd. dolerių. Buvo eksportuojami mašinų gamybos chimikatai, maisto produkcija; pagrindiniai partneriai buvo Rusija (80 %), Ukraina, Lenkija ir Vokietija. Importo apimtis 2002 sudarė 8,8 mlrd. dolerių; iš esmės importą sudarė skystas kuras, gamtinės dujos, pramoninės žaliavos, tekstilė, cukrus, o partneriais buvo ta pati Rusija, Ukraina, Lenkija ir Vokietija. Eksporto apimtis 2002 sudarė 7,7 mlrd. dolerių ir partneriais buvo Rusija, Latvija, Lietuva, Ukraina, Vokietija.

Piniginė sistema ir bankai redaguoti

Nacionalinis Baltarusijos bankas (NBB) buvo įkurtas 1991. Valiutos finansinė sistema buvo chaoso būsenoje iki 1990 vidurio. 1992 buvo įvesta nacionalinė valiuta – Baltarusijos rublis. 1994 infliacija Baltarusijoje sudarė apie 50 % per mėnesį ir Baltarusijos rublis patyrė kritimą Rusijos rublio atžvilgiu.

Išorinė Baltarusijos skola 1998 pasiekė 1,22 mlrd. dolerių. 1997 užregistruota apie 900 užsienio įmonių ir 2000 bendrų įmonių; užsienio investicijos sudarė 6,5 % šalies kapitalo. Pagal tam tikrą ministerijos statistiką ir analizę, vartojamų prekių kainos 1998 spalį dėl krizės Rusijoje išaugo 21 %. Vidutiniškai mėnesinis kainų padidėjimas 1998 sudarė 6,3 %. Rusijos bankų skolos Baltarusijos komerciniams bankams ir NBB 1998 spalį sudarė 63,9 mln. Rusijos rublių.

1999 Nacionalinis Baltarusijos bankas įvedė Baltarusijos rublio vienetinį mainų kursą kaip grynųjų taip ir banko operacijoms šalies viduje ir už jos ribų.

Žemės ūkis redaguoti

Produkcija redaguoti

Tūkstančiai tonų (2008 m. duomenys)
1	Bulvės	8748	11	Kitos daržovės	496
2	Karvės pienas	6195	12	Obuoliai	379
3	Cukriniai runkeliai	4030	13	Kiauliena	376
4	Miežiai	2211	14	Morkos ir ropės	363
5	Kviečiai	2045	15	Agurkai	306
6	Kvietrugiai	1818	16	Pomidorai	274
7	Rugiai	1491	17	Galvijų mėsa	268
8	Avižos	605	18	Svogūnai	212
9	Kopūstai	589	19	Vištų kiaušiniai	183
10	Rapsai	514	20	Vištiena	173

Ekonominiai ryšiai su Lietuva redaguoti

Lietuvos eksportas į Baltarusiją sudaro 3,17 % viso Lietuvos eksporto. Baltarusija pagal eksportą yra 12-oje vietoje tarp Lietuvos prekybos partnerių.

Nuorodos redaguoti

↑ CIA — The World Factbook — Country Comparison :: National product Archyvuota kopija 2011-06-04 iš Wayback Machine projekto.

Lietuvos – Baltarusijos ekonominiai ryšiai Archyvuota kopija 2004-10-13 iš Wayback Machine projekto.

v • a • r

Europos šalių ekonomikos

[1] CIA — The World Factbook — Country Comparison :: National product Archyvuota kopija 2011-06-04 iš Wayback Machine projekto.

[1]