Pakruojo valsčius

55°59′š. pl. 23°52′r. ilg. / 55.98°š. pl. 23.86°r. ilg. / 55.98; 23.86

Pakruojo valsčius
Laikotarpis: 18611950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Pakruojis
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Panevėžio apskritis (1861–1915)
Lietuva Lietuva
Šiaulių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Šiaulių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Šiaulių apskritis (1944–1950)

Pakruojo valsčius (rus. Покройская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Pakruojis.

Istorija

redaguoti

Valsčius įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[1] 1863 m. sukilimo metu valsčiaus valdybą užpuolė ir nusiaubė P. Bagdonavičiaus būrys. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Pakruojo rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 4719 468 kiemai [2] 13 seniūnijų 49
1923 m.[3] 128 4692 1012
1932 m. 208 12000 13 seniūnijų [4]
1949-01-01
(išsamiau)
289 8 apylinkės [5]

Suskirstymas

redaguoti
Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Akmenėliai Akmenėlių seniūnija Akmenėlių apylinkė
Balsiai Balsių seniūnija Balsių apylinkė
Barvainiai Barvainių seniūnija -
Bešoniai Bešonių seniūnija -
Kapčiūnai Kapčiūnų seniūnija Kapčiūnų apylinkė
Klovainiai Klovainių seniūnija Klovainių apylinkė
Kolyčiai Kulyčių seniūnija -
Laipuškiai Laipuškių seniūnija Laipuškių apylinkė
Pakruojis Pakruojaus seniūnija Pakruojo apylinkė
Paliečiai Palečių seniūnija -
Poškiečiai Poškečių seniūnija Poškiečių apylinkė
Sigutėnai Sigutėnų seniūnija -
Telišioniai Telešionių seniūnija Telišionių apylinkė
Iš viso: 13 seniūnijų 8 apylinkės

Gyventojai

redaguoti

Tautinė sudėtis

redaguoti

1923 m. gyveno 4692 žmonės:[9]

Žymūs žmonės

redaguoti
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1860 Poškiečiai-Dovainiškiai Silvestras Žukauskas, karininkas 1937
1866 Greičiūnai Jonas Karbauskas, kunigas, publicistas 1929
1920 Noreikoniai Karolis Lederis, farmakologas, endokrinologas
1923 Marijampolis Jonas Genys, dendrogenetikas
1939 Simoniškės Romualdas Čarna, grafikas
1941 Janiškaičiai Raimundas Lekas, biofizikas

Šaltiniai

redaguoti
  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 129
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 697 psl.
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 708–709 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 132
  9. 1923 m. surašymo duomenys