Vlodavà [1] (lenk. Włodawa) – miestas ir miesto tipo valsčius Lenkijos rytuose, Vlodavos apskrityje, Liublino vaivadijoje. Miestas įsikūręs ant kairiojo Vakarinio Bugo upės kranto, šalia sienos su Baltarusija ir Ukraina. Miestas išsidėstęs Vlodavos kauburio ir Lenčnos-Vlodavos lygumos geografiniuose regionuose. Per miestą teka Vlodavkos upė. Mieste įsikūręs Vlodavos dekanatas. Šalia esančiame Orchuveko kaime yra Vlodavos geležinkelio stotis.

Vlodava
lenk. Włodawa
            
Miesto centras
Vlodava
Vlodava
51°33′00″ š. pl. 23°33′00″ r. ilg. / 51.55000°š. pl. 23.55000°r. ilg. / 51.55000; 23.55000 (Vlodava)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Liublino vaivadija Liublino vaivadija
Apskritis Vlodavos apskritis
Gyventojų (2011) 13 798
Plotas 17,97 km²
Tankumas (2011) 768 žm./km²
Pašto kodas PL 22-200
Tinklalapis www.wlodawa.pl
Vikiteka Vlodava

Istorija redaguoti

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose gyvenvietė paminėta 1242 m., kur minimas gyvenvietėje apsistojęs kunigaikštis Danielius, pabėgęs 1241 m. nuo totorių. Tuo metu gyvenvietė priklausė Haličo-Volynės kunigaikštystei. 1446-1447 m. gyvenvietė prijungta prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kur iki 1566 m. priklausė Trakų vaivadijai, o nuo 1566 m. iki 1795 m. Bresto vaivadijai.

Per gyvenvietę tekanti Vlodavkos upė tapo siena tarp LDK ir Lenkijos karalystės. 1475 m. gyvenvietę karalius Kazimieras Jogailaitis padovanojo Sanguškų šeimai, kuri čia pasistatė pilį. XVI a. įkurta Vlodavos Šv. Mergelės Marijos Gimimo parapija. 1534 m. gyvenvietei suteiktos Magdeburgo teisės ir Vlodavos miesto herbas bei Vlodavos miesto vėliava. Miestas būdamas pasienyje ir gaudamas dideles pajamas sparčiai vystėsi.

XVI a. į miestą atsikraustė pirmieji žydai. 1556 m. įkurta Vlodavos Šv. Liudviko parapija. Nuo 1596 m. priklausė Leščinskių šeimai. 1624 m. įkurta kalvinistų mokykla veikusi iki 1698 metų. 1634 m. mieste įvyko LDK ir Lenkijos karalystės reformatų sinodas. 1648 m. miestą nusiaubė kazokai vadovaujami Bogdano Chmelnickio. 1684 m. pastatyta Vlodavos Senoji sinagoga. 1739-1752 m. pastatyta Vlodavos Šv. Liudviko bažnyčia. XVIII a. įkurtos Vlodavos žydų kapinės. 1764-1774 m. pastatyta Vlodavos Didžioji sinagoga. 1786 m. pastatyta Vlodavos Mažoji sinagoga.

Nuo 1795 m. iki 1809 m. miestas priklausė Austrijos karalystės Vakarų Galicijai. 1805-1809 m. veikė Vlodavos cirkului. 18091816 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Sedlcų departamentui. 18161837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Palenkės vaivadijai. 1827 m. mieste gyveno 2,236 žydai. 1840-1843 m. pastatyta Vlodavos Šv. Mergelės Marijos Gimimo cerkvė. 18371844 m. priklausė Palenkės gubernijai, kuri 1844 m. prijungta prie Liublino gubernijos. 1867 m. miestas prijungtas prie naujai sukurtos Sedlcų gubernijos, kuriai priklausė iki 1912 m. Tuo metu mieste buvo Vlodavos apskrities centras.[2]

1907 m. mieste gyveno 6,706 žydai. 19121915 m. priklausė Chelmo gubernijai. 19151919 m. priklausė Oberostui. 19191939 m. priklausė II Lenkijos Respublikos Liublino vaivadijai. 1928 m. pastatyta Vlodavos sinagoga. Prieš II pasaulinį karą žydai sudarė apie 70% miesto gyventojų, per karą didžioji dalis miesto žydų buvo nužudyti netoli miesto įkurtoje Sobiboro naikinimo stovykloje. 19391945 m. priklausė Trečiojo Reicho Generalgubernijai. 19451975 m. priklausė Lenkijos Liaudies Respublikos Liublino vaivadijai. 19751998 m. priklausė Chelmo vaivadijai. Nuo 1973 m. iki 1992 m. miestui priklausė Orchuveko kaimas. 1993 m. įkurta Vlodavos Švč. Jėzaus Širdies parapija.

Geografija redaguoti

Pagal 2002 metų duomenis valsčiaus plotas yra 18,67 km², iš kurių:[3]

  • ariama žemė: 50 %
  • miškai: 10 %
  • vandens telkiniai ir pastatai: 40 %

Miestas sudaro 1,49 % apskrities teritorijos.

Gyventojai redaguoti

Tautinė sudėtis redaguoti

2002 m. gyveno 14 055 žmonės:[4]

1921 m. gyveno 6 263 žmonės:[5]

  • žydai – 61,2 % (3 835);
  • lenkai – 37,6 % (2 355);
  • rusai – 1,1 % (70);
  • kiti – 0,04 % (3).

1897 m. gyveno 6 673 žmonės:[6]

Galerija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti

Literatūra redaguoti

  • S.E. Michalski, Włodawa. Monografia statystyczno-gospodarcza, Lublin 1939.
  • E. Olszewski, R. Szczygieł, Dzieje Włodawy, Lublin-Włodawa 1991.
  • Squaring of the Circle: Polish-Jewish Relations Through the Ages : the Story of an Unrequited Love, By Arnon Rubin, by Tel Aviv University Press, 2005, p. 10
  • Encyclopedia of Jewish Life Before and During the Holocaust, Shmuel Spector, NYU Press, 2001, Vol 3, p. 1452