Rusios vaivadija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Rusios vaivadija (lenk. Województwo ruskie) – 1366–1772 m. – Lenkijos karalystės karūnos Mažosios Lenkijos provincijos administracinis teritorinis vienetas. Sostinė Lvovas. Vaivadijos teritorija šiuo metu padalinta tarp dabartinės Ukrainos Lvovo, ir Ivano Frankivsko sričių bei Lenkijos Liublino vaivadijos.

Rusios vaivadija lenk. Województwo ruskie ukr. Руське воєводство lot. Palatinatus russiae
← 1366 – 1772 →   →
Vaivadija ATR žemėlapyje (raudona)
Valstybė	Abiejų Tautų Respublika
Provincija	Mažosios Lenkijos provincija
Administracinis centras	Peremislis, Lvovas
Žemės	5
Vaivada	Rusios vaivada
Gyventojų	1 495 000 (1770)
Plotas	55 200 km²

Rusios vaivadija apėmė didesnę dalį istorinės Galicijos (kita dalis priklausė Bielsko vaivadijai) ir vakarinį Voluinės pakraštį. Vaivadija šiaurėje ribojosi su Bresto vaivadija, vakaruose – su Liublino vaivadija, rytuose – su Voluinės, Podolės, Bielsko vaivadijomis. Į pietus nuo jos buvo Moldovos kunigaikštystė ir Vengrijos karalystė.

ATR senate vaivadija turėjo du Senato pareigūnus: vaivadą ir kaštelioną.

Istorija

Rusios vaivadija buvo sukurta 1366 m., kuomet Lenkijos karalystė 1349 m. užėmė čia egzistavusios Haličo-Voluinės kunigaikštystės pietines žemes – istorinę Galiciją. 1377 m. Lenkijai prijungus Chelmo žemę, šios teritorija inkorporuota į vaivadiją ir tapo savotišku enklavu. Pirmasis administracinis centras buvo Peremislis, ir vaivadija vadinosi Peremislio vaivadija, bet XIV a. pabaigoje sostinė perkelta į Lvovą, ir pradėta vadinti Rusios vaivadija. Po Lenkijos administracinės reformos, ji priskirta administruoti Mažosios Lenkijos provincijai.

Vaivadija buvo tankiausiai gyvenama ir ekonomiškai labiausiai išsivysčiusi Lenkijai priklausiusi Rusios dalis. Dėl to ji buvo dalinama į 13 pavietų, grupuojamų į 5 istorines žemes.

Po Pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Rusios vaivadija atiteko Habsburgų monarchijai, kuri čia sukūrė Galicijos ir Lodomerijos karalystę. Chelmo žemė (nuo 1793 m. Chelmo vaivadija) išliko Lenkijos sudėtyje iki 1795 m.

Žemės ir pavietai

Vaivadiją sudarė penkios žemės, dalinamos į 13 pavietų:

• Lvovo žemė;
  • Lvovo pavietas;
  • Židačovo pavietas;
• Haličo žemė;
  • Haličo pavietas;
  • Kolomijos pavietas;
  • Trembovlos pavietas;
• Peremislio žemė;
  • Peremislio pavietas;
  • Samboro pavietas;
  • Drohobyčo pavietas;
  • Stryjaus pavietas;
• Sanoko žemė, kuri sutapo su Sanoko pavietu;
• Chelmo žemė;
  • Chelmo pavietas;
  • Krasnystavo pavietas;
  • Ratno pavietas;

Taip pat skaitykite

• Rusios vaivados;
• Rusios kaštelionai.