Pulavai
Pulavai lenk. Puławy | |
---|---|
![]() ![]() | |
Čartoriskio licėjus | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | ![]() |
Vaivadija | ![]() |
Apskritis | Pulavų apskritis |
Įkūrimo data | 1906 (miesto teisės) |
Gyventojų | 49 839 |
Plotas | 50,49 km² |
Tankumas | 987 žm./km² |
Altitudė | 115 m |
Pašto kodas | 24-100 iki 24-112 |
Tinklalapis | www.um.pulawy.pl |
![]() |
Pulavai |
Pulavai (lenk. Puławy) – miestas pietryčių Lenkijoje, Liublino vaivadijoje, apie 46 km į šiaurės vakarus nuo vaivadijos sostinės Liublino. Miestas įsikūręs prie Vyslos ir Kuruvkos (Kurówka) upių. Administracinis apskrities Pulavų apskrities centras. Turi apie 49,8 tūkst. gyv.
1846–1918 m. vadintas Naująja Aleksandrija (Nowa Aleksandria). Pulavuose yra išlikęs vienas didžiausių Lenkijoje klasicistinis dvaro ir parko ansamblis (1785–1810 m.), priklausęs didikų Čartoriskių giminei.
IstorijaKeisti
Apie Pulavus užsimenama nuo XVI a. Tuomet tai buvo Liublino gubernijos valsčiaus centras. Čia buvo įsikūrusi Čartoriskių giminė. Prašmatnus dvaras nuo 1784 m. priklausė LDK kunigaikščiui Adomui Kazimierui Čartoriskiui. 1801 m. jo žmonos Izabelės Fleming rūpesčiu įsteigtas pirmasis Lenkijoje muziejus. 1906 m. Pulavams suteiktos miesto teisės.
1920 m. rugpjūčio 13 d. Pulavuose Lenkijos maršalas Jozefas Pilsudskis įkūrė karinį štabą. Rugpjūčio 18 d. pradėdamos kontrataką prie Vepšo upės, lenkų pajėgos sėkmingai išstūmė Raudonąją armiją, turėjusią 177 tūkst. kareivių, iš Lenkijos ir kontroliavo teritoriją iki pat II Pasaulinio karo pradžios. Karo metu naciai Pulavuose buvo įsteigę 3 koncentracijos stovyklas.
1966 m. pastatyta didelė azoto trąšų gamykla Zakłady Azotowe Puławy, šiuo metu viena didžiausių pasaulio melamino gamintojų.
NuorodosKeisti
- Pulavų oficiali svetainė Archyvuota kopija 2012-03-06 iš Wayback Machine projekto.