Zamostė
Zamostė lenk. Zamość | |
---|---|
![]() ![]() | |
Rotušė | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | ![]() |
Vaivadija | ![]() |
Įkūrimo data | 1580 (miesto teisės) |
Gyventojų | 66 613 |
Plotas | 30,34 km² |
Tankumas | 2 196 žm./km² |
Pašto kodas | nuo 22-400 iki 22-410 |
Tinklalapis | www.zamosc.pl |
![]() |
(angl.) (pranc.): 564 |
Zamòstė [1] (arba Zamòscis;[2] lenk. Zamość) – miestas-apskritis pietryčių Lenkijoje, Liublino vaivadijoje, 240 km į pietryčius nuo Varšuvos, 90 km nuo Liublino, 60 km nuo Ukrainos sienos. Už 20 km plyti Roztocze nacionalinis parkas. 66,6 tūkst. gyv. (2006 m.).
Zamostės renesanso stiliaus senamiestis nuo 1992 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. „Idealų miestą“ kūrė italų architektas Bernardo Morando iš Padujos. Miestas išlaikęs originalų planą ir jį saugojančius gynybinius įtvirtinimus. Statiniams būdingos susipynusios Italijos ir Centrinės Europos architektūrinės tradicijos.
IstorijaKeisti
Miestą prekybiniame kelyje, jungiančiame Vakarų ir Šiaurės Europą su Juodąja jūra, 1580 m. įkūrė ATR etmonas Janas Zamoiskis. XVI–XVII a. miestas klestėjo, o Zamostės tvirtovė buvo viena įspūdingiausių to meto ATR: miestą juosė galingų bastionų, kurtinų ir gynybinių griovių sistema, išnaudojanti Labunkos ir Topornicos upių ir pelkėtų slėnių teikiamus gamtinius pranašumus. Tvirtovė statyta tikintis galimų totorių antpuolių.
1648 m. Zamostę buvo apgulę Bogdano Chmelnickio kazokai, vėliau, per Šiaurės karą, Švedijos, Saksonijos kariuomenės, abiem atvejais miestas išsilaikė. 1772–1809 priklausė Galicijai, po 1809 m, pateko į Varšuvos kunigaikštystės sudėtį, Rusijos imperiją. 1916 m. nutiestas geležinkelis.
Miestai partneriaiKeisti
- Bardejovas, Slovakija
- Lafborou, Anglija (Loughborough)
- Švebiš Halė, Vokietija (Schwäbisch Hall)
- Sumai, Ukraina
- Žovkva, Ukraina
NuorodosKeisti
- ↑ Zamostė. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-03-25).
- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)