Mazurek Dąbrowskiego
Dombrovskio mazurka

Serijos Legiono dainos atvirukas, iliustruojantis penktą dainos posmą
Nacionalinis šios šalies himnas Lenkija
Dar žinomas kaipPieśń Legionów Polskich we Włoszech
Lenkų legionierių daina Italijoje
Jeszcze Polska nie zginęła
Lenkija dar nepražuvo
Žodžių autoriusJuzefas Vybickis, 1797
KompozitoriusNežinomas
Himnas nuo1926

Dombrovskio mazurka (lenk. Mazurek Dąbrowskiego) yra oficialus Lenkijos himnas. Istoriškai dar žinomas kaip „Pieśń Legionów Polskich we Włoszech“ (Lenkų legionierių daina Italijoje) arba kaip „Jeszcze Polska nie zginęła“ (Lenkija dar nepražuvo).

Istorija redaguoti

 
Juzefo Vybickio originalios dainos teksto faksimilė

Pirminio teksto autorius Juzefas Vybickis (Józef Wybicki) sukūrė Lenkų legionierių dainą 1797 m. liepos 16-19 dienomis [1] Emilijos Redžo mieste Italijoje. Daina buvo skirta Lenkų legionams, vadovaujamiems Jano Henriko Dombrovskio, prieš jiems išvykstant į Napoleono vadovaujamą kampaniją Italijoje[2]. Pirmą kartą daina grota liepos 20 dieną, palydint legionierius jiems išžygiuojant iš Emilijos Redžo į Milaną. Jau po mėnesio Dombrovskis rašė Vybickiui „Kariams vis labiau ir labiau patinka tavo daina“[3] Greitai išpopuliarėjusi tarp legionierių ir Lenkijoje daina simbolizavo norą atkurti Lenkijos valstybės nepriklausomybę, prarastą 2 metais anksčiau.

Įkūrus Lenkijos kunigaikštystę Legionierių daina išpopuliarėjo ir pačioje Lenkijoje, Tačiau neilgai gyvavusi kunigaikštystė nepripažino dainos kaip oficialaus himno. Po Napoleono sutriuškinimo carinės Rusijos ir Prūsijos valdžia uždraudė šią patriotinę dainą 1815 metais. Pakartotinis draudimas priimtas 1860 metais. Tačiau daina jau buvo išpopuliarėjusi ir neatsiejama nuo išsivadavimo judėjimo. Ypatingą populiarumą ji turėjo 1830 ir 1863 m. sukilimų metu, o jos variacijos – Tautų pavasario metu[2].

Lenkijai atgavus nepriklausomybę po Pirmojo pasaulinio karo 1918 metais Dombrovskio mazurka de facto tapo šalies himnu. Oficialiu himnu pripažinta 1926 metais, po pusmečio priimtas galutinis žodžių ir muzikos variantas, išlikęs iki šių dienų[2]
Pirmą kartą Dombrovskio mazurka kaip himnas konstitucijoje įtvirtinta Lenkijos Liaudies Respublikoje 1976 metais.

Žodžiai redaguoti

Originalų Vybickio dainos tekstą sudaro šeši posmai ir priedainis po penkių pirmų posmelių. Dainos rankraštis buvo jo palikuonių nuosavybė iki 1944 m. vasario, kai jis buvo prarastas per Berlyno bombardavimą. Yra išlikusios tik fotokopijos, darytos 1886 metais, kurias Vybickio anūkas padovanojo Lenkijos bibliotekoms.

Lenkijos kunigaikštystės metu naudoti žodžiai jau skiriasi nuo originalo - visiškai išimti du posmai, kitu du pakeisti vietomis. Taip pat pakeista pirma dainos eilutė „Lenkija dar nemirė“ į „Lenkija dar nepražuvo“. 1807 metais pasirašius Tilžės taikos sutartį ketvirtasis posmas, kuriame Rusija įvardijama kaip Lenkijos priešas, išimtas. Paskutinis posmas, minintis Kosciušką, irgi pradingo, kai šis atsisakė padėti Napoleonui jo karuose.[4]


Oficiali versija[5]

Jeszcze Polska nie zginęła,
Kiedy my żyjemy.
Co nam obca przemoc wzięła,
Szablą odbierzemy.

Marsz, marsz Dąbrowski,
Z ziemi włoskiej do Polski.
Za twoim przewodem
Złączym się z narodem.

Przejdziem Wisłę, przejdziem Wartę,
Będziem Polakami.
Dał nam przykład Bonaparte,
Jak zwyciężać mamy.

Marsz, marsz ...

Jak Czarniecki do Poznania
Po szwedzkim zaborze,
Dla ojczyzny ratowania
Wrócim się przez morze.

Marsz, marsz ...

Już tam ojciec do swej Basi
Mówi zapłakany -
Słuchaj jeno, pono nasi
Biją w tarabany.

Marsz, marsz ...

Istorinė versija[6]

Jeszcze Polska nie umarła,
Kiedy my żyjemy.
Co nam obca moc wydarła,
Szablą odbijemy.

Marsz, marsz Dąbrowski
Do Polski z ziemi włoski
Za Twoim przewodem
Złączem się z narodem.

Jak Czarnecki do Poznania
Wracał się przez morze
Dla ojczyzny ratowania
Po szwedzkim zaborze.

Marsz, marsz...

Niemiec, Moskal nie osiędzie,
Gdy jąwszy pałasza,
Hasłem wszystkich zgoda będzie
I ojczyzna nasza.

Marsz, marsz...

Przejdziem Wisłę, przejdziem Wartę,
Będziem Polakamy,
Dał nam przykład Bonaparte,
Jak zwyciężać mamy.

Marsz, marsz...

Już tam ociec do swej Basi
Mówi zapłakany:
Słuchaj jeno pono nasi
Biją w tarabany.

Marsz, marsz...

Na to wszystkich jedne głosy:
Dosyć tej niewoli.
Mamy racławicki kosy.
Kościuskę Bóg pozwoli.


Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti