Kulių kapinių koplyčia

55°48′26″š. pl. 21°38′20″r. ilg. / 55.807143°š. pl. 21.638758°r. ilg. / 55.807143; 21.638758

Kulių kapinių koplyčia

Savivaldybė	Plungės rajonas
Gyvenvietė	Kuliai
Adresas	Alanto g. 18
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	XVIII a. pab. – XIX a. pr.

Kulių kapinių koplyčia – koplyčia, stovinti Kulių miestelio kapinėse, 1,7 km į šiaurės vakarus nuo kelio 166 Plungė–Vėžaičiai , 0,8 km į vakarus nuo Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčios.

Koplyčia medinė, aštuonkampė, išlikusi iš XVIII a. pab. – XIX a. pradžios. 2014 m. suremontuota. Į LR Kultūros vertybių registrą įtraukta 1992 m. (unik. kodas 1536).^[1] Į kapinių koplyčios vizualinės apsaugos pozonį patenka netoliese, prie vartų, stovinti XIX a. pab. - XX a. pr. medinė koplytėlė (2,4x2,2 m ploto, 3,5 m aukščio).^[2]

Istorija redaguoti

XVIII a. Kuliai priklausė vienuoliams jėzuitams. 1896 m. Kulių klebonas Vincentas Jarulaitis su kunigaikščiu Mykolu Oginskiu ir parapijiečiais pradėjo rūpintis naujos mūrinės bažnyčios statyba. 1897 m. prasidėjus statybai, senoji medinė bažnyčia buvo nugriauta, o pamaldos po to kurį laiką vykdavo kapų koplyčioje, kurioje buvo vienas altorius.^[3]

Koplyčios atkūrimas redaguoti

2014 m. atlikti koplyčios tvarkybos darbai laikantis senųjų tradicijų.^[4] Ji kapinėse stovėjo gana prastos būklės: kiauras pastato stogas, suirusi skiedrų stogo danga, papuvusios sienos, sudūlėjusios rąstinės konstrukcijos. Remonto metu pakeistos, impregnuotos ar perdažytos medžio konstrukcijos. Restauruotas varpinės bokštelis su kalto metalo kryžiumi. Per restauracijos procesą jos altorėlyje rastas relikvijorius, ant kurio išliko gana aiškūs Kuliuose aukštų dvasininkų apsilankymus liudijantys įrašai. Pirmoji tokia vizitacija datuojama 1779 m.

Darbus vainikavo staigmena koplyčios bokštelyje.^[5] Pradėjus tvarkyti koplyčios kryžiaus smailę ir pajudinus pertvaros lentas, į meistrų rankas nukrito apdulkėjęs keliabriaunis žalio stiklo buteliukas siauru kakleliu. Nušluosčius nuo radinio dulkes paaiškėjo, kad į butelį įkišti keli prirašyti popieriaus lapai su restauratoriams labai vertinga informacija. Tai buvo 1923 m. ranka rašytas Igno Liutikos laiškas ateities kartoms, tvarkysiančioms koplyčią. Iš jo paaiškėjo, kad 1923 m. buvo tvarkytas koplyčios bokštas, darbus finansuojant Ignui Masiliauskui ir Juozui Grikštui, o koplyčią pašventino tuometinis Kulių klebonas St. Durskis:

„Šitas raštas darytas 1923 m. vakaro metu 20 minučių ant 10-tos valandos. Tą raštą sugalvojom padaryti saldžios markinės pasisrėbę. Užtai ir jus brangi skaitytojai stenketes vartoti saldžią markinę, gal ir jus tapste tokiais galvočiais kaip ir bogštdirbys. ...Kuplyčios bokštas perstatytas antrą kartą, 1923 m. spalio 19 dienoje. Šito bokšto taisitojas Ignas Liutika. 23 metų amžiaus dar nevedęs mažo augumo su raudonais ūsais. ...Šitos kuplyčios pundatoriai, katrie pertaisė šitą kuplyčią, katra buvo labai apleista, paukščiai buvo užviešpatavę visus kapus tai Ignas Masiliauskas pradėjo raginti kliabona ir parapijonis kad reikia taisyti bet su laiku gali supūti, antra ir negražu. Šitos kuplyčios šie pundatoriai Ignas Masiliauskas, Juozas Grikštas ir dar kurie ne kurie“.

Tie žmonės, kurie užsiėmė pirmąja Kulių koplyčios restauracija, buvo vietiniai, tuomet netoli kapinių ir gyvenę. Pagal įrašus Kulių kapinėse galima rasti ir jų palaidojimo vietas. Laišką ateičiai paliko ir 2014 m. Kulių koplyčioje darbavęsi senųjų amatų meistrai, tyrėjai, architektai, statybų vadovai, statybininkai.

Architektūra redaguoti

Koplyčia aštuonkampio formos plano, kompaktiško tūrio, vieno aukšto su atviru prieangiu. Koplyčios ir bokštelio stogo forma yra daugiašlaitė piramidinė, prieangio - dvišlaitė. Ant stogo iškilęs nedidelis apskardintas bokštelis su kalto metalo kryžiumi bei aštuonkampis bokštelis su kalto metalo kryžiumi virš prieangio. Jame pakabintas varpas. Akustinės bokštelio angos uždėtos su medinėmis grotelėmis.

Langų angos arkinės, durų - pusiauapskritiminė arkinė. Prieangį remia medinės profiliuotos prieangio kolonos. Fasadų apdaila atlikta vertikaliai apkaltomis medinėmis lentomis su juostelėmis ant sandūrų. Pastato sienos sudėtos iš tašytų horizontalių rąstų ant lauko akmenų mūro pamato. Įrengta medinės sijinės konstrukcijos perdanga. Viduje yra balkonas su apsaugine tvorele, sudėta iš figūrinių statinių. Jį prilaiko dvi profiliuotos kolonos su kapiteliais.