Kulių miškai
55°49′ š. pl. 21°30′ r. ilg. / 55.817°š. pl. 21.500°r. ilg.
.JPG)
Kulių miškai – tai dešimtas pagal plotą Lietuvos miškų masyvas Plungės raj., Klaipėdos raj. ir Kretingos raj. savivaldybių teritorijose ir esantis Lietuvos vakaruose. Plotas 16 300 ha, mišku apaugę 12 650 ha.
Geografija redaguoti
Kulių miškai prasideda 3 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo ir apie 21 km tęsiasi Kartenos link. Pietinį pakraštį kerta autostrada Kaunas-Klaipėda. Masyvas labai netaisyklingos konfigūracijos. Jį sudaro 16 miškų; didesnieji: Peklinės, Žutautų, Mikoliškių, Pyvorų, Patyrio, Reiškių. 67 % miškų yra valstybės reikšmės, priklauso Kretingos miškų urėdijos Mikoliškių, Kartenos, Telšių miškų urėdijos Kulių, Mastaičių, Stalgėnų, Rietavo miškų urėdijos Skroblės girininkijoms.
Daug pelkių; didžiausios: Aukštasis tyras, Reiskių tyras ir Kalniškių tyro durpynas. Aukštasis tyras yra Minijos ir Jūros baseinų vandenskyroje. Per miškus teka Jūra ir jos intakas Tinalupis, Letauso dešinieji intakai Urnupis ir Vedega, Minijos kairieji intakai Alantas, Kartenalė, Žvelsa ir jos intakas Trumpė, Veiviržas ir jo intakas Juodupis. Yra Reiskių ežeras, Veiviržo aukštupyje – tvenkinys. Paviršius – kiek banguota lyguma.
Medynai redaguoti
Miško augavietės labai derlingos arba nederlingos ir normalaus drėgnumo arba pelkinės. 68 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 28 % ekosistemų apsaugos II grupės, 4 % vandens apsauginiai III grupės. Kultūrinės kilmės medynų 25 %. Eglynų yra 56 %, beržynų 17 %, pušynų 13 %, juodalksnynų 12 %, baltalksnynų 2 %. Jaunuolynai sudaro 27 %, pusamžiai medynai 48 %, bręstantys 17 %, brandus 8 %. Medynų vidutinis amžius 53 m., bonitetas 11,1, skalsumas 0,7, tūris 198 m³/ha. Kasmet priauga 3,7 m³/ha.[1]
Aplinkosauga redaguoti
Kulių miškuose gyvena pilkieji vilkai, nemaža saugomų augalų, gyvūnų (ypač paukščių) rūšių. Įvairiose Kulių miškų dalyse yra Kulių kraštovaizdžio draustinis, Reiškių tyro draustinis ir Aukštojo tyro telmologinis draustinis, prie Minijos – Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis ir Minijos ichtiologinis draustinis.
Kulių miškuose yra 2 gamtos paminklai: ąžuolas Mikoliškių miško 25 kvartale ir paprastasis kadagys 7 kvartale, šeši kultūros paminklai: Pauškių piliakalnis Skroblės girininkijos 53 kvartale, senkapiai Skroblės, Kartenos, Mikoliškių girininkijose ir koplytstulpiai Skroblės girininkijos 49 ir 74 kvartaluose.
Istorija redaguoti
1944–1953 m. miškuose veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Lietuvos partizanai.[2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Algirdas Brukas. Kulių miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 220 psl.
- ↑ Dalius Žygelis. Kulių miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 220 psl.