Diena – šviesusis paros metas, laikotarpis nuo saulės krašto pasirodymo virš horizonto (saulėtekio) iki visiško nusileidimo už horizonto (saulėlydžio). Kasdieninėje kalboje žodžiu diena vadinama para. Diena prasideda rytu, baigiasi vakaru.

Diena. balandžio 2 13:00 val.
Dienos šviesa sausio mėn.

Dienos trukmė skirtinga priklausomai nuo geografinės platumos ir metų laiko (Saulės deklinacijos). Pusiaujyje diena trunka apie 12 valandų. Tolstant nuo pusiaujo žiemą diena trumpėja, vasarą – ilgėja. Platumose tarp poliaračių ir ašigalių vasarą Šiaurės pusrutulyje, žiemą Pietų pusrutulyje būna poliarinė diena, kuri trunka ilgiau nei 24 valandas, ties ašigaliuose – apie pusę metų. Saulėgrįžos metu yra pats didžiausias skirtumas tarp dienos ir nakties trukmės: Šiaurės pusrutulyje ilgiausia diena yra birželio 22 d. (vasaros saulėgrįža), o trumpiausia – gruodžio 22 d. (žiemos saulėgrįža), pietų pusrutulyje – atvirkščiai. Per lygiadienius dienos ir nakties trukmė tampa vienoda: pavasario lygiadienis – apie kovo 20-21 dieną, rudens lygiadienis – apie rugsėjo 22-23 dieną.

Žodžio kilmėKeisti

Žodis „diena“ panašiai skamba daugelyje indoeuropiečių kalbų. Mokslininkai jį kildina iš inoeuropietiškos šaknies „dei-“ arba „di-“, reiškiančios šviesti, spinduliuoti. Iš tos pačios indoeuropietiškos šaknies kilęs žodis Dievas.

ReiškiniaiKeisti

MitybaKeisti

PoilsisKeisti

  • Popietė – dienos laikas po vidurdienio. Dažnai tai neilgas poilsio laikas nuo darbo, vaikams – popiečio miego laikas.
  • Siesta – popietinis miegas, paprastai po vidurdienio valgio, ypatingai karšto klimato šalyse.

Vikicitatos

Puslapis Vikicitatose
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas diena