Vincas Urbutis
Vincas Urbutis | |
---|---|
Gimė | 1929 m. vasario 26 d. Petraičiai, Židikų valsčius, Mažeikių apskritis, Lietuva |
Mirė | 2015 m. liepos 12 d. (86 metai) Vilnius, Lietuva |
Palaidotas (-a) | Židikų kapinės |
Tautybė | lietuvis |
Veikla | kalbininkas |
Sritis | lietuvių k. morfologija, etimologija |
Organizacijos | Vilniaus universitetas |
Pareigos | profesorius |
Išsilavinimas | hab. hum. mokslų daktaras |
Alma mater | Vilniaus universitetas |
Žymūs apdovanojimai | |
Vincas Urbutis (1929 m. vasario 26 d. – 2015 m. liepos 12 d.) – Lietuvos kalbininkas, profesorius.
Biografija
redaguotiIki 1944 m. mokėsi Mažeikių gimnazijoje, o 1946 m. baigė Viekšnių gimnaziją.[reikalingas šaltinis]
1951 m. Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas, 1956 m. įgijo daktaro, 1971 m. – habilituoto mokslų daktaro laipsnį. Ilgametis šio universiteto dėstytojas (1954–1994 m.), profesorius (nuo 1974 m.).
Darbai
redaguotiVincas Urbutis tyrinėjo lietuvių žodžių darybą ir etimologiją, lietuvių ir latvių leksikografijos istoriją, Martyno Mažvydo slavizmus, suklasifikavo senuosius lietuvių kalbos slavizmus. Paskelbė straipsnių kalbos kultūros, terminologijos, bibliografijos klausimais. Pasinaudodamas M. Svadešo glotochronologiniu metodu, V. Urbutis apskaičiavo lietuvių ir latvių kalbų atsiskyrimo laikmetį (maždaug prieš 1300 metų).[1]
Bibliografija
redaguoti- Žodžių darybos teorija (1978 m.)
- Baltų etimologijos etiudai (1985 m.)
- Lietuvių kalbos išdavystė (2006 m.)
- Knygos apie žodžius (2010 m.)
- Pavardžių pradžiamokslis (2010 m.)
Parengė skyrius leidiniuose Dabartinė lietuvių kalba (1961 m.), Lietuvių kalbos gramatika (I t., 1965 m.), Dabartinėje lietuvių kalbos gramatika (1994 m.).
Apdovanojimai
redaguoti- LTSR valstybinė premija (su kitais, 1977 m.)
- Lietuvos mokslo premija (su kitais, 1997 m.)
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Algirdas Sabaliauskas. Urbutis, Vincas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015