Vincas Urbutis
Gimė 1929 m. vasario 26 d.
Petraičiai, Židikų valsčius, Mažeikių apskritis, Lietuva
Mirė 2015 m. liepos 12 d. (86 metai)
Vilnius, Lietuva
Palaidotas (-a) Židikų kapinės
Tautybė lietuvis
Veikla kalbininkas
Sritis lietuvių k. morfologija, etimologija
Organizacijos Vilniaus universitetas
Pareigos profesorius
Išsilavinimas hab. hum. mokslų daktaras
Alma mater Vilniaus universitetas
Žymūs apdovanojimai

LTSR valstybinė premija

Vincas Urbutis (1929 m. vasario 26 d. – 2015 m. liepos 12 d.) – Lietuvos kalbininkas, profesorius.

Biografija

redaguoti

Iki 1944 m. mokėsi Mažeikių gimnazijoje, o 1946 m. baigė Viekšnių gimnaziją.[reikalingas šaltinis]

1951 m. Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas, 1956 m. įgijo daktaro, 1971 m. – habilituoto mokslų daktaro laipsnį. Ilgametis šio universiteto dėstytojas (1954–1994 m.), profesorius (nuo 1974 m.).

Vincas Urbutis tyrinėjo lietuvių žodžių darybą ir etimologiją, lietuvių ir latvių leksikografijos istoriją, Martyno Mažvydo slavizmus, suklasifikavo senuosius lietuvių kalbos slavizmus. Paskelbė straipsnių kalbos kultūros, terminologijos, bibliografijos klausimais. Pasinaudodamas M. Svadešo glotochronologiniu metodu, V. Urbutis apskaičiavo lietuvių ir latvių kalbų atsiskyrimo laikmetį (maždaug prieš 1300 metų).[1]

Bibliografija

redaguoti
  • Žodžių darybos teorija (1978 m.)
  • Baltų etimologijos etiudai (1985 m.)
  • Lietuvių kalbos išdavystė (2006 m.)
  • Knygos apie žodžius (2010 m.)
  • Pavardžių pradžiamokslis (2010 m.)

Parengė skyrius leidiniuose Dabartinė lietuvių kalba (1961 m.), Lietuvių kalbos gramatika (I t., 1965 m.), Dabartinėje lietuvių kalbos gramatika (1994 m.).

Apdovanojimai

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Algirdas SabaliauskasUrbutis, Vincas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015