Paprastoji pempė

(Nukreipta iš puslapio Pempė)

Paprastoji pempė arba pempė (Vanellus vanellus) – sėjikinių paukščių (Charadriiformes) būrio, sėjikinių (Charadriidae) šeimos paukščių rūšis.

Vanellus vanellus
Paprastoji pempė (Vanellus vanellus)
Paprastoji pempė
Paprastosios pempės balsas (šiaurės Prancūzija)
Apsaugos būklė

Beveik nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Sėjikiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Charadriiformes)
Šeima: Sėjikiniai
(Wikispecies-logo.svg Charadriidae)
Pošeimis: Vanellinae
(Wikispecies-logo.svg Vanellinae)
Gentis: Pempės (gentis)
(Wikispecies-logo.svg Vanellus)
Rūšis: Paprastoji pempė
(Wikispecies-logo.svg Vanellus vanellus)
Binomas
Vanellus vanellus
Linnaeus, 1758
Sinonimai
  • Tringa vanellus Linnaeus, 1758
  • Vanellus cristatus Meyer
  • Vanellus vulgaris Bechstein
Paplitimas
Paplitimas
Paprastųjų pempių paplitimo arealas Eurazijoje, Afrikoje ir Amerikos žemynų salose:
     perimvietės
     sėslios
     žiemavietės
     klajonės
Paprastoji pempė skrydyje

ApibūdinimasKeisti

Paprastoji pempė yra miesto balandžio dydžio. Jos kūno ilgis 28-31 cm, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnugalių 82-87 cm, svoris – 128-330 g[2]. Iš tolio galima atpažinti pagal šmėžuojančias juodas ir baltas spalvas, o iš arčiau nesunku pažinti iš ilgo kuoduko ir margų spalvų. Kūno viršutinė pusė žalsvai juoda. Viršugalvis su kuoduku. Patelės kuodukas trumpesnis už patino. Gerklė ir kaklo priekinė dalis juodos, skruostai, papilvė balti. Uodega balta su plačia juoda juosta gale. Jaunikliai blankesnių spalvų, negu suaugę. Snapas juodas, kojos raudonai rusvos. Tai trumpiausias kojas turintis sėjikinių šeimos paukštis.

Paukštis gana guvus, daug skraido, vartosi ore. Balsas labai skardus „gy-vi-gy-vi".

Paplitimas pasaulyjeKeisti

Plačiai paplitusios Eurazijos vidutinių platumų klimato juostoje. Tai migruojantys paukščiai, žiemoti skrendantys iki Šiaurės Afrikos, šiaurinės Indijos ir Kinijos. Migracijų metu skrenda paprastai dienomis, dažniausiai dideliais būriais. Paprastųjų pempių populiacijos gyvenančios didesnėje Vakarų Europos žemumų dalyje žiemoti neskrenda, o gyvena sėsliai.

Paprastosios pempės LietuvojeKeisti

Į Lietuvą atskrenda labai anksti – paprastai kovo mėn. Mėgsta atvirus plotus, pievas, ganyklas, dirbamus laukus, pelkynus. Lizdas atviroje lauko vietoje, paprastai negilioje įduboje ant žemės ar griovyje. Deda 4 kiaušinius, kurie žalsvi, išmarginti neryškiomis pilkomis ir aiškesnėmis juodomis dėmėmis. Peri 24-26 dienas. Lizdą ir jauniklius nuo įsibrovėlių, įskaitant net karves ir arklius, gina triukšmingai ir agresyviai. Išsiritę jaunikliai lizde neužsibūną ir jį palieka greitai, mokinasi patys susirasti maisto. Išmoksta skraidyti per 33–35 dienas[3]. Lietuvoje išveda vieną vadą. Iš Lietuvos į šiltesnius kraštus traukti pradeda jau vidurvasarį, nors pavieniai būreliai pastebimi iki spalio mėn.

MitybaKeisti

Maitinasi ne tik dieną, bet ir naktimis, ypač ryškaus mėnulio naktimis. Kartais maitinasi drebindamas kojas, kad vandenyje išbaidytų pasislėpusius smulkius bestuburius, kuriais jos minta.

Gyvenimo trukmėKeisti

Gyvena iki 18 metų. Laisvėje vidutiniškai apie 4 metus[4].

Pempė Lietuvių tautosakojeKeisti

Kovo 19 d. – Pempės diena.

GalerijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. „IUCN Red List - Vanellus vanellus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01. 
  2. oiseaux-birds.com / Northern Lapwing Vanellus vanellus
  3. luontoportti.com / Lapwing Vanellus vanellus
  4. wildlifetrusts.org / Lapwing

NuorodosKeisti


 

Vikiteka

Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas pempė

 

  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.