Lentvario–Virbalio geležinkelis
Lentvario–Virbalio geležinkelis | |
Vieta | |
---|---|
Šalys | ![]() |
Miestai | Lentvaris – Kaunas – Kybartai |
Pagrindinė informacija | |
Tipas | Tarpmiestinis |
Operatorius | Lietuvos geležinkeliai |
Statybų pradžia | 1859 m. |
Atidarymas | 1862 m. |
Techninė informacija | |
Vėžė | 1520 mm vėžė |
Lentvario–Virbalio geležinkelis – istorinė 1520 mm vėžės geležinkelio linija, jungianti Lentvario geležinkelio mazgą su Kybartų stotimi, kuri iki XX a. vidurio vadinta Virbalio vardu. Istorinis Lentvario–Virbalio geležinkelis dalimis persidengia su Vilniaus–Kauno ir Kauno–Marijampolės linijomis. Už 1 km į vakarus buvo Eitkūnų geležinkelio stotis, priklausiusi Vokietijai.
Istorija
redaguotiSankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atšaka iš Lentvario į Virbalį (Rusijos imperijos ir Prūsijos pasienis) pradėta statyti 1859 m. pavasarį. Galinės atkarpos stotys, Lentvario ir Kybartų, įrengtos kaip aukščiausios klasės. Atkarpoje įrengtas Kauno geležinkelio tunelis, pastatytas Kauno geležinkelio tiltas per Nemuną. Pirmieji traukiniai Kauno–Virbalio atkarpa paleisti 1861 m. balandžio 11 d. (iki laikinosios Kauno stoties Aleksote kairiajame Nemuno krante). Po metų, 1862 m. kovo 15 d. atidarytas traukinių eismas Kauno–Lentvario linijoje (Kauno stotis dešiniajame Nemuno krante). Bendras geležinkelio atšakos Lentvaris–Kaunas–Virbalis–Eitkūnai ilgis buvo 162 varstai (173 km).
1871 m. Kaišiadorių–Lentvario atkarpa tapo Liepojos–Romnų geležinkelio dalimi. Kaizerinės Lietuvos okupacijos metu šias dvi geležinkelio linijas papildomai sujungė Palemono–Gaižiūnų linija. 1924 m. nutiestas atšaka Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelis.[1] Užėjus sovietams, 1940 m. pabaigoje geležinkelio vėžė perkalta į sovietinę.[2]
Stotys
redaguotiPavadinimas | Atstumas nuo Peterburgo (varstai) | Atidarymo metai | Klasė | Informacija |
---|---|---|---|---|
Lentvario geležinkelio stotis (Ландварово) | 0/675 | 1861 | II | Jungtis su pagrindine geležinkelio Sankt Peterburgas–Varšuva linija. |
Vievio geležinkelio stotis (Евье) | 1861 | IV | Nuo XIX a. pabaigos iki I pasaulinio karo vadinosi Anastasjevskaja. | |
Žaslių geležinkelio stotis (Жосли) | 1861 | IV | ||
Kaišiadorių geležinkelio stotis (Кошедары) | 46/719 | 1871 | Stotis pastatyta nutiesus Liepojos–Kaišiadorių (vėliau Liepojos–Romnų) geležinkelį. | |
Pravieniškių geležinkelio stotis (Провенишки) | 1861 | IV | ||
Kauno geležinkelio stotis (Ковно) | 80/755 | 1861 | I | Kauno karinis geležinkelis su atskira stotimi. Kauno tunelio apylanka. |
Mauručių geležinkelio stotis (Мавруци) | 1861 | IV | Atšaka iki Aleksoto I pasaulinio karo metais. | |
Kazlų Rūdos geležinkelio stotis (Козлова-Руда) | 115 | 1861 | IV | 1922 m. nutiestas Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelis. 1916–197? m. veikė siaurasis geležinkelis. |
Pilviškių geležinkelio stotis (Пильвишки) | 1861 | IV | I pasaulinio karo metais veikė siaurasis geležinkelis. | |
Vilkaviškio geležinkelio stotis (Вильковишки) | 1861 | IV | I pasaulinio karo metais ir po jo veikė siaurasis geležinkelis (arklių trauka) į Vilkaviškio miestą. | |
Virbalio geležinkelio stotis (Вержболово) | 161/835 | 1861 | aukščiausioji | Rusijos imperijos pasienio stotis, XX a. tarpukariu – Lietuvos pasienio stotis, 1940.07-1941.06 – TSRS pasienio stotis. Po II pasaulinio karo – Kybartai. Dabar Lietuvos pasienio stotis. |
Rusijos–Prūsijos imperijų siena | ||||
Eitkūnų geležinkelio stotis (Eydtkuhnen) | 162 | 1860 | Vokietijos imperijos pasienio stotis. Po II pasaulinio karo panaikinta, atstatyta 2017 m. Dabartinis pavadinimas - Černyševskojė, Rusijos Federacijos pasienio stotis. |
Kauno–Kybartų ruožas
redaguotiKauno–Kybartų ruožo objektai | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvos geležinkelių istorija. Litrail.lt (tikrinta 2021-06-19).
- ↑ Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 160