Lentvario–Virbalio geležinkelis

(Nukreipta iš puslapio Kauno–Kybartų geležinkelis)
Lentvario–Virbalio geležinkelis
Vieta
ŠalysLietuvos vėliava Lietuva
MiestaiLentvarisKaunasKybartai
Pagrindinė informacija
TipasTarpmiestinis
OperatoriusLietuvos geležinkeliai
Statybų pradžia1859 m.
Atidarymas1862 m.
Techninė informacija
Vėžė1520 mm vėžė
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Lentvario–Virbalio geležinkelis – istorinė 1520 mm vėžės geležinkelio linija, jungianti Lentvario geležinkelio mazgą su Kybartų stotimi, kuri iki XX a. vidurio vadinta Virbalio vardu. Istorinis Lentvario–Virbalio geležinkelis dalimis persidengia su Vilniaus–Kauno ir Kauno–Marijampolės linijomis. Už 1 km į vakarus buvo Eitkūnų geležinkelio stotis, priklausiusi Vokietijai.

Istorija

redaguoti

Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atšaka iš Lentvario į Virbalį (Rusijos imperijos ir Prūsijos pasienis) pradėta statyti 1859 m. pavasarį. Galinės atkarpos stotys, Lentvario ir Kybartų, įrengtos kaip aukščiausios klasės. Atkarpoje įrengtas Kauno geležinkelio tunelis, pastatytas Kauno geležinkelio tiltas per Nemuną. Pirmieji traukiniai Kauno–Virbalio atkarpa paleisti 1861 m. balandžio 11 d. (iki laikinosios Kauno stoties Aleksote kairiajame Nemuno krante). Po metų, 1862 m. kovo 15 d. atidarytas traukinių eismas Kauno–Lentvario linijoje (Kauno stotis dešiniajame Nemuno krante). Bendras geležinkelio atšakos Lentvaris–Kaunas–Virbalis–Eitkūnai ilgis buvo 162 varstai (173 km).

1871 m. Kaišiadorių–Lentvario atkarpa tapo Liepojos–Romnų geležinkelio dalimi. Kaizerinės Lietuvos okupacijos metu šias dvi geležinkelio linijas papildomai sujungė PalemonoGaižiūnų linija. 1924 m. nutiestas atšaka Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelis.[1] Užėjus sovietams, 1940 m. pabaigoje geležinkelio vėžė perkalta į sovietinę.[2]

Pavadinimas Atstumas nuo Peterburgo (varstai) Atidarymo metai Klasė Informacija
Lentvario geležinkelio stotis (Ландварово) 0/675 1861 II Jungtis su pagrindine geležinkelio Sankt Peterburgas–Varšuva linija.
Vievio geležinkelio stotis (Евье) 1861 IV Nuo XIX a. pabaigos iki I pasaulinio karo vadinosi Anastasjevskaja.
Žaslių geležinkelio stotis (Жосли) 1861 IV
Kaišiadorių geležinkelio stotis (Кошедары) 46/719 1871 Stotis pastatyta nutiesus Liepojos–Kaišiadorių (vėliau Liepojos–Romnų) geležinkelį.
Pravieniškių geležinkelio stotis (Провенишки) 1861 IV
Kauno geležinkelio stotis (Ковно) 80/755 1861 I Kauno karinis geležinkelis su atskira stotimi. Kauno tunelio apylanka.
Mauručių geležinkelio stotis (Мавруци) 1861 IV Atšaka iki Aleksoto I pasaulinio karo metais.
Kazlų Rūdos geležinkelio stotis (Козлова-Руда) 115 1861 IV 1922 m. nutiestas Kazlų Rūdos–Šeštokų geležinkelis. 1916–197? m. veikė siaurasis geležinkelis.
Pilviškių geležinkelio stotis (Пильвишки) 1861 IV I pasaulinio karo metais veikė siaurasis geležinkelis.
Vilkaviškio geležinkelio stotis (Вильковишки) 1861 IV I pasaulinio karo metais ir po jo veikė siaurasis geležinkelis (arklių trauka) į Vilkaviškio miestą.
Virbalio geležinkelio stotis (Вержболово) 161/835 1861 aukščiausioji Rusijos imperijos pasienio stotis, XX a. tarpukariu – Lietuvos pasienio stotis, 1940.07-1941.06 – TSRS pasienio stotis. Po II pasaulinio karo – Kybartai. Dabar Lietuvos pasienio stotis.
Rusijos–Prūsijos imperijų siena
Eitkūnų geležinkelio stotis (Eydtkuhnen) 162 1860 Vokietijos imperijos pasienio stotis. Po II pasaulinio karo panaikinta, atstatyta 2017 m. Dabartinis pavadinimas - Černyševskojė, Rusijos Federacijos pasienio stotis.

Kauno–Kybartų ruožas

redaguoti



Šaltiniai

redaguoti
  1. Lietuvos geležinkelių istorija. Litrail.lt (tikrinta 2021-06-19).
  2. Г. И. Косаковский (Gerasimas Kosakovskis). Железные дороги Литвы (Lietuvos geležinkeliai). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 160