Baisogalos valsčius

(Nukreipta iš puslapio Skėmių valsčius)

55°38′š. pl. 23°43′r. ilg. / 55.64°š. pl. 23.72°r. ilg. / 55.64; 23.72

Baisogalos valsčius
Laikotarpis: XIX a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Skėmiai (XIX a.),
Baisogala (XX a.)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Šiaulių apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Kėdainių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Kėdainių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Kėdainių apskritis (1944–1947)
Radviliškio apskritis (1947–1950)

Baisogalos valsčius (iki I pasaulinio karo Skėmių valsčius, rus. Скемская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Baisogala (carmečiu – Skėmiai).

Istorija

redaguoti

Skėmių valsčius minimas nuo XIX a. vidurio Kauno gubernijoje.[1] 1919 m. jis pervadintas Baisogalos valsčiumi. 1923 m. valsčiuje buvo 1038 ūkiai, 142 gyvenamosios vietovės. XX a. tarpukariu valsčiaus būstinė buvo Maironio g. 34 name.[2] Valsčiuje buvo aptikta ~200 pilkapių. 1936 m. sausio 1 d. jam priskirtos 2 gyvenvietės iš Grinkiškio valsčiaus. 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Sidabravo valsčiui. Baisogalos valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Radviliškio rajonui (1 apylinkė) ir Šeduvos rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 5328 425 kiemai [3] 6 seniūnijos 52
1923 m.[4] 252 7658 1615
1932 m. 241 8500 12 seniūnijų [5]
1949-01-01
(išsamiau)
186 8 apylinkės [6]

Suskirstymas

redaguoti
Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[8] Apylinkė, 1949 m.[9]
Augmėnai Augmėnų seniūnija Augmėnų apylinkė
Baisogala Baisogalos seniūnija Baisogalos apylinkė
Čelkiai Čelkių seniūnija Čelkių apylinkė
Legečiai - Legečių apylinkė
Paberžėliai Paberželių seniūnija -
Pakiršinys Pakiršinio seniūnija Pakiršinio apylinkė
Palonai Palonų seniūnija Palonų apylinkė
Pašakiai Pašakių seniūnija -
Piepaliai Pepalių seniūnija -
Sirutiškiai Sirutiškių seniūnija -
Skėmiai Skėmių seniūnija Skėmių apylinkė
Vabaliai Vabalių seniūnija -
Vakarai Vakarų seniūnija Vakarų apylinkė
Iš viso: 12 apylinkių 8 apylinkės

Gyvenvietės

redaguoti

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo 1038 ūkiai, 7568 gyventojai ir šios gyvenvietės:

  • Andriūnų k.
  • Antanavos dv.
  • Augmėnų k. (Augmenų k.)
  • Avižiškių dv.
  • Avižiškių k.
  • Ažaičių k.
  • Bagdonų dv.
  • Baisogalos dv.
  • Baisogalos mstl.
  • Berezinos dv.
  • Biliūnų k.
  • Biliūnų-Užsienio (Komarišk.) k.
  • Blusinės vs.
  • Breiviškės vs.
  • Buniškės vs.
  • Bučiūnų (Vaitkūnų Senių) dv.
  • Būdų (Valatkonių) vs.
  • Būdų vs.
  • Dakniškės dv.
  • Dambavos vs.
  • Degesių (Vypalų) k.
  • Deveikių k.
  • Diauderių k.
  • Dišlių dv.
  • Dišlių k.
  • Gaukių k.
  • Gaukių-Užusienio vs.
  • Gegužynės vs.
  • Gliukių (Bizdelių) vs.
  • Grikynės k.
  • Grubų k.
  • Jadvinpolio dv.
  • Januškonių (Žandariš., Kozlov.)
  • Jaskynės vs.
  • Jasnagurgos vs.
  • Juodupių k.
  • Kablių k.
  • Kalvelių k.
  • Kaspariškės vs.
  • Kemėrų k. (Kemerų k.)
  • Kliucų vs.
  • Komariškių k.
  • Kubiliūnų k.
  • Kujališkių vs.
  • Kutiškės vs.
  • Lopų k.
  • Malinuvkos vs.
  • Marilinės dv.
  • Mederdavos plv.
  • Mikonių k.
  • Miškinio (Rubežiškio) vs.
  • Moniūnų dv.
  • Moniūnų k.
  • Naulickų dv.
  • Navadolės dv.
  • Paberželių k.
  • Paberžių vs.
  • Paberžėlių k.
  • Pabiržių dv.
  • Pagojelių k.
  • Pagojų vs.
  • Pagraužupės vs.
  • Pakapės vs.
  • Pakiršinų I dv.
  • Pakiršinų II dv.
  • Pakutenių k.
  • Palonų dv.
  • Palonų k.
  • Pašakių dv.
  • Pašakių k.
  • Pašlapelės k.
  • Pepaliukų k.
  • Pepalių k.
  • Petrų vs.
  • Plikių vs.
  • Ponikelpių dv.
  • Ponikelpių k.
  • Praščiūnų (Rapališkių, Plaukų)
  • Praščiūnų dv.
  • Puočgalos dv.
  • Randžių k.
  • Ritikių k.
  • Salvos vs.
  • Simuniškių k.
  • Sirutiškių dv.
  • Sirutiškių k.
  • Skapiškės dv.
  • Skenių k.
  • Slabados-Užpurvių vs.
  • Slabutkos vs.
  • Stančiškės vs.
  • Trebiškio vs.
  • Treigių dv.
  • Užkapės k.
  • Užpurvių k.
  • Vabalių (Mamačiuvkos) vs.
  • Vabalių dv.
  • Vabalių k.
  • Vainiūnų dv.
  • Vainiūnų k.
  • Valatkonių dv.
  • Valatkonių k.
  • Vardukšnių k.
  • Vertimų k.
  • Vilaikių dv.
  • Vilaikių k.
  • Vilgirdaičių (Rucko) dv.
  • Vilgirdaičių k.
  • Vladislavos (Girvalakių) dv.
  • Zažečos dv.
  • Čialkų dv.
  • Čialkų k.
  • Šabiškio vs.
  • Šasienių k.
  • Šilaliukų k.
  • Šilalių k.
  • Šulnelių vs.

1934 m. valsčiuje buvę kaimai:[10]

  1. Andriūnai
  2. Avižiškiai
  3. Augmenai
  4. Ažaičiai
  5. Biliūnai
  6. Čelkai
  7. Degesiai (Vypalai)
  8. Deveikiai
  9. Dauderiai
  10. Dišliai
  11. Gaukiai
  12. Grikynė
  13. Grubai
  14. Januškoniai
  15. Juodupė
  16. Kabliai
  17. Kalveliai
  18. Kemeriai
  19. Komariškiai
  20. Lopai
  21. Mikoniai
  22. Moniūnai
  23. Paberželiai
  24. Pagojėliai
  25. Pakutėnai
  26. Palonai, bažnytkaimis
  27. Panekelpiai
  28. Pašakniai
  29. Pašlapelė
  30. Piepaliai
  31. Piepaliukai
  32. Praščiūnai
  33. Randžiai
  34. Ritikiai
  35. Simuniškiai
  36. Sirutiškiai
  37. Skemiai
  38. Šasienai
  39. Šilaliai
  40. Šilaliukai
  41. Užkapė
  42. Užpurvė
  43. Vabaliai
  44. Vainiūnai
  45. Valatkoniai
  46. Vardukšniai
  47. Vertimai
  48. Vilaikiai

Dvarai:

  1. Antanava
  2. Avižiškiai
  3. Bagdonai
  4. Berezinė
  5. Bučiūnai
  6. Čelkai
  7. Dakniškės
  8. Dišliai
  9. Jadvinpolis
  10. Marilinė
  11. Mederdavas
  12. Moniūnai
  13. Naulickai
  14. Navadolė
  15. Pakiršinai
  16. Palonai
  17. Panekelpiai
  18. Pašakiai
  19. Praščiūnai
  20. Puočgala
  21. Sirutiškiai
  22. Skapiškiai
  23. Treigiai
  24. Vabaliai
  25. Vainiūnai
  26. Valatkoniai
  27. Vilaikiai
  28. Vilgirdaičiai
  29. Vladislava (Girvalakiai)
  30. Zažečė

Gyventojai

redaguoti

Žymūs žmonės

redaguoti
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1894 Komariškiai Juozas Šarauskas, Lietuvos karininkas, pulkininkas, Skautų sąjungos vyriausiasis skautininkas 1941
1897 Maralinė Janina Lašienė, gydytoja 1993
1906 Biliūnai Jurgis Jankus, rašytojas 2002
1914 Kemėrai Vladas Bložė, veterinaras 1995
1918 Piepaliai Antanas Butkus, agronomas ir biochemikas 1997
1921 Palonai Vaclovas Balčiūnas, architektas 1996
1924 Palonai Vytautas Kazimieras Balčiūnas, architektas 1978
1932 Juodupiai Vladas Algis Gapšys, inžinierius mechanikas 2019
1932 Vertimai Stasys Budrys, dailėtyrininkas 1970
1932 Augmėnai Leonas Jasiulis, dailėtyrininkas 2004
1933 Vertimai Romualdas Budrys, dailėtyrininkas
1934 Augmėnai Vincas Kisarauskas, tapytojas 1988
1938 Lopai Virginijus Citvaras, veterinaras
1939 Vertimai Algirdas Budrys, klarnetininkas
1947 Jaskynė Kazimieras Kuzminskas, politikas 2023
1949 Palonai Gintautas Akelaitis, kalbininkas 2020

Šaltiniai

redaguoti
  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
  2. https://www.facebook.com/photo/?fbid=466330956806901
  3. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 583–595 psl.
  6. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 104
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 584 psl.
  8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 589–590 psl.
  9. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 104–105
  10. Baisogalos valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, II t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1933-1934. T. 2: Atskilėlis–Batoras, XVI p., 743 psl.