Makaronai – sausas miltinis pusgaminis. Makaronai gaminami iš kvietinių miltų (galimi ir kiti variantai), vandens bei kitų papildomų produktų (kiaušinių, prieskonių, t. t.). Dažniausias terminis jų apdorojimas yra virimas.[1]

Makaronai spagečiai lėkštėje

Bet kokios rūšies makaronų gaminius galima dėti tik į verdantį vandenį, nes kitaip jie pasidarys lipnūs ir ištiš. Verdami tik stipriai verdančiame vandenyje, paskui, kol dar kietoki, išpilami į sietą, apliejami verdančiu vandeniu, jam nutekėjus, tuojau pat išdėliojami į lėkštes ir pagal italų virtuvės tradicijas pateikiami su sviestu, sūriu bei prieskoniais (muskato riešutais, juodaisiais pipirais) arba apipilami kokiu nors padažu, pavyzdžiui, salsa, pesto.[2]

Seniausi archeologiniai radiniai, bylojantys apie makaronų tėvynę atrasti Kinijoje. Manoma, jog giliai po žeme sandariai uždarytam dubeniui su gerai išsilaikiusiais makaronais apie 4000 metų. Jiems paruošti naudoti sorų miltai, o vėliau patiekalui išplitus į Artimuosius Rytus juos pakeitė kvietiniai miltai. Į Italiją makaronai greičiausiai atkeliavo XIII amžiuje ir išplito Europoje bei Amerikoje.[3]

Išnašos

redaguoti
  1. Makaronai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
  2. „Pasta“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2021-04-04.
  3. „4,000-Year-Old Noodles Found in China“. National Geographic Society. 2005-10-12. Nuoroda tikrinta 2021-04-04.