Japonijos imperija

Japonijos imperija (jap. 大日本帝国 = Dai Nippon Teikoku) – imperija, gyvavusi nuo Meidži restauracijos 1868 m. iki naujos konstitucijos priėmimo 1947 m. Imperija buvo dabartinės Japonijos pirmtakė.

Japonijos imperija
大日本帝國
Dai Nippon Teikoku
1868 – 1947
Flag herbas
Vėliava Herbas
Himnas
Kimigayo
„Imperiškoji valdžia“
Location of Japonija
Location of Japonija
Japonijos imperija didžiausio išsiplėtimo metu (1942 m.):
Sostinė Kiotas (1868–1869)
Tokijas (1869–1947)
Kalbos Japonų
Valdymo forma Unitarinė parlamentinė pusiau konstitucinė monarchija
Imperatorius
 1868–1912 Meidži
 1912–1926 Taišo
 1926–1947 Šiova
Ministras pirmininkas
 1885–1888 (pirmas) Ito Hirobumi
 1946–1947 (paskutinis) Shigeru Yoshida
Era Meidži · Taišo · Šiova
 - Meidži restauracija 1868 m. sausio 3 d.
 - Meidži Konstitucija 1889 m. vasario 11 d.
 - Antrasis Kinijos–Japonijos karas 1937 m. liepos 7 d.
 - Antrasis pasaulinis karas 1941 m. gruodžio 7 d.
 - Kapituliacija 1945 m. rugsėjo 2 d.
 - Nauja konstitucija 1947 m. gegužės 3 d.
Valiuta Jena
Prieš
Po
Tokugavos šiogūnatas
Riukiu karalystė
Edzo respublika
Čingų dinastija
Rusijos imperija
Vokietijos Naujoji Gvinėja
Okupuota Japonija
JAV Riukiu salų administracija
Sovietų Sąjunga
Šiaurės Korėja
Pietų Korėja
Kinijos Respublika
Ramiojo vandenyno salų globojamoji teritorija

Šalies sparti industrializacija ir militarizacija lėmė Japonijos virtimą galinga imperija, II pasaulinio karo metais įstojusią į Ašies sąjungą ir užkariavusią didžiąją Pietryčių Azijos dalį. Nors kariaujant Ramiajame vandenyne Japonijai sekėsi, karui besibaigiant patyrusi daugybę sutriuškinimų, o galų gale JAV bombardavus Hirošimą ir Nagasakį, Japonija 1945 m. rugsėjo 2 d. kapituliavo. JAV okupavus Japoniją, panaikinta imperija ir, spaudžiant amerikiečiams, paskelbta nauja konstitucija. Šalis išbuvo okupuota iki 1952 m.

Imperialistinės Japonijos egzistavimo laikotarpiu šalį valdžiusių imperatorių pomirtiniais vardais (Meidži, Taišio, Šiova) pavadinti ir laikotarpiai, kurių metu viešpatavo šie imperatoriai.

Istorija

redaguoti

Du šimtmečius Edo laikotarpiu šiogūnų vykdyta valstybės izoliavimo politika, dar vadinama Sakoku, Kanagavos konvencija panaikinta 1854 m. Nuo to laiko buvo atnaujinta Japonijos prekyba su užsienio šalimis, pasirašyta daug prekybos sutarčių tarp Tokugavos šiogūnato ir Vakarų valstybių. Dėl tokių šiogūnato veiksmų kilo vidinis nepasitenkinimas, peraugęs į radikalų, ksenofobišką judėjimą, vadinamą sonnō jōi („gerbkime imperatorių, šalin barbarus“).[1]

1863 m. kovą buvo išleistas „įsakas išvyti barbarus“ (jap. 攘夷勅命 arba 攘夷実行の勅命; jōi chokumei arba jōi jikkō no chokumei). Nors šiogūnatas nesistengė priversti įsakymą vykdyti, tas sukėlė atakas prieš šalyje gyvenančius užsieniečius ir patį šiogūnatą. 1862 m. per Namamugi incidentą samurajų būrys iš Sacumos nužudė anglą Čarlzą L. Ričardsoną, tuo užrūstindami Britų imperiją, kuri pareikalavo reparacijų, o 1863 m. bombardavo Kagošimos uostą, galop privertusi Tokugavų valdžią sumokėti kompensaciją.[2] Užsieninių laivų apšaudymas Šimonosekyje ir atakos prieš užsieniečių nuosavybę privertė ne vien britus imtis griežtų priemonių – Didžioji Britanija, kartu su Nyderlandais, Prancūzija ir JAV ne kartą atakavo Šimonosekį.[3] Čiošiū klano nariai taip pat buvo surengę nepavykusį Hamaguri maištą. 1866 m. Sacumos ir Čiošiū klanai sudarė aljansą, kurio pagrindinis tikslas buvo bendromis jėgomis nuversti Tokugavų bakufu. 1867 m. pradžioje, nuo raupų mirus imperatoriui Komei, sostą užėmė jo sūnus Mutsuhito (Meiji).

Tų pačių metų lapkričio 9 d. Tokugava Jošinobu užleido savo pareigas ir valdžią imperatoriui, sutikdamas būti „įrankiu, vykdančiu imperatoriaus nurodymus“.[4] Taip baigėsi Tokugavos šiogūnato viešpatavimas.[5] Tačiau jis vis dar išliko valstybės galva, o tuo buvo nepatenkinti imperialistai.

Išnašos

redaguoti
  1. Hagiwara, p. 34.
  2. Jansen, pp. 314–5.
  3. Hagiwara, p. 35.
  4. Satow, p. 282.
  5. Keene, p. 116., taip pat skaitykite Jansen, pp. 310–1.

Šaltiniai

redaguoti
  • Hagiwara, Kōichi (2004). 図説 西郷隆盛と大久保利通 [Illustrated life of Saigō Takamori and Ōkubo Toshimichi] (japonų). Kawade Shobō Shinsha. ISBN 4-309-76041-4.
  • Jansen, Marius B. (2002). The Making of Modern Japan. Cambridge, Mass: Harvard University Press. ISBN 0-674-00334-9. OCLC 44090600 Archyvuota kopija 2020-04-03 iš Wayback Machine projekto.
  • Keene, Donald (2002). Emperor of Japan: Meiji and His World, 1852–1912. New York: Columbia University Press. ISBN 0-231-12341-8. OCLC 46731178 Archyvuota kopija October 10, 2017, iš Archive-It projekto