Pietryčių Azija – regionas, kuris driekiasi į pietus nuo Kinijos ir Japonijos, apimantis ir dalį Indijos ir Ramiojo vandenyno salų. Pietryčių Azijai priklauso Brunėjus, Mianmaras, Kambodža, Indonezija, Laosas, Malaizija, Filipinai, Singapūras, Tailandas, Vietnamas, Rytų Timoras, Palau bei daugybė mažų ir didesnių salelių.

Pietryčių Azija
Plotas~4 545 792 km²
Gyventojų~655 298 044[1]
Tankumas~135,6 žm./km²
ValstybėsBrunėjaus vėliava Brunėjus
Kambodžos vėliava Kambodža
Rytų Timoro vėliava Rytų Timoras
Indonezijos vėliava Indonezija
Laoso vėliava Laosas
Malaizijos vėliava Malaizija
Birmos vėliava Birma
Filipinų vėliava Filipinai
Singapūro vėliava Singapūras
Tailando vėliava Tailandas
Vietnamo vėliava Vietnamas
BVP (PPP)9,727 trln. JAV dol. (2014)[2]
BVP (nominalus)3,317 trln. JAV dol. (2016)[3]
BVP gyventojui5017 JAV dol.[3]
Laiko juostosnuo UTC+5:30 iki UTC+9:00

Pietryčių Azija yra kalnų, salų ir plačių lygumų šalis. Nuo Mianmaro, per Laosą, Tailandą iki Vietnamo stūkso vešliais drėgnaisiais atogrąžų miškais apaugę kalnai. Tarp jų derlingose lygumose ir upių deltose gyvena dauguma žmonių. Pietuose yra Malakos pusiasalis, nutįsęs į Pietų Kinijos jūrą, o už jo 3700 Indonezijos vulkaninių salų. Indonezija apaugusi drėgnaisiais atogrąžų miškais, tarp miškų įsiterpusios tankiai gyvenamos lygumos.

Aukščiausia viršukalnė yra Džaja (Indonezija; 5030 m), didžiausias ežeras Tonlesapas (Kambodža; didžiausias ežero plotas drėgnuoju metu 6475 km²).

Klimatas

redaguoti

Regionas priklauso subekvatorinei ir pusiaujo klimato juostoms. Žemyninėje dalyje vyrauja drėgna vasara, tačiau sausa žiema, nes vasarą atkeliauja pusiaujo, o žiemą atogražų oro masės. Salose karšta ir drėgna ištisus metus, dėl pusiaujo klimato juostos. Vyrauja vasaros ir žiemos musonai. Vasarą musonai daugiau pučia į žemynine dalį, todėl ten daug krituliu ir potvynių. Žiemą atvirkčiai – iš žemyninės dalies į salas.

Taip pat skaitykite

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. https://population.un.org/wpp/Download/Files/1_Indicators%20(Standard)/EXCEL_FILES/1_Population/WPP2019_POP_F01_1_TOTAL_POPULATION_BOTH_SEXES.xlsx
  2. ASEAN Community in Figures (ACIF) 2013 (PDF) (6th leid.). Jakarta: ASEAN. 2014 m. vasario mėn. p. 1. ISBN 978-602-7643-73-4. Suarchyvuotas originalas (PDF) 4 rugsėjo 2015. Nuoroda tikrinta 9 gegužės 2015.
  3. 3,0 3,1 „Report for Selected Countries and Subjects“. World Economic. IMF. Outlook Database, 2016