Atverti pagrindinį meniu
Dniepropetrovsko sritis
Дніпропетровська область
Dniepropetrovsko srities vėliava Dniepropetrovsko srities herbas
Map of Ukraine political simple Oblast Dnipropetrowsk.png
Valstybė: Ukrainos vėliava Ukraina
Administracinis centras: Dnipras
Rajonų: 22
Srities pavaldumo miestai: 13
Rajono pavaldumo miestai: 7
Įkūrimo data: 1932 m. vasario 27 d.
Gubernatorius: Oleksandras Bondarenko
Олександр Бондаренко
Gyventojų (2008 m.): 3 395 227
Plotas: 31 914 km²
Tankumas (2008 m.): 106 žm./km²
Tel. kodas: 56
Tinklalapis: Oficiali svetainė
Commons-logo.svg Vikiteka: Dniepropetrovsko sritisVikiteka

Dniepropetrovsko sritis (ukr. Дніпропетровська область arba Дніпропетровщина) – pietryčiuose esanti Ukrainos sritis. Pietvakariuose ribojasi su Mykolajivo, šiaurės vakaruose su Čerkasų, šiaurėje su Poltavos, rytuose su Donecko bei pietuose su Zaporožės ir Chersono sritimis. Administracinis centras – Dnipras.

GeografijaKeisti

 
Dniepro upė

PlotasKeisti

Srities plotas 31914 km², kas sudaro 5,28 % Ukrainos teritorijos.

Vandens telkiniaiKeisti

Didžiausios upės – Dniepras, jo intakai Orilė, Samara, Inhulecas. Kiti vandens telkiniai – Dniepro, Kamianskės tvenkiniai, Dniepro-Kryvyj Riho kanalas.

ReljefasKeisti

Reljefas – lygumos. Srities vakaruose yra Padnieprės aukštuma, vidurinėje dalyje Padnieprės žemuma, pietryčiuose Paazovės aukštumų šakos (didžiausias aukštis 211 m).

KlimatasKeisti

Vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra nuo -5 (srities šiaurės vakaruose) iki -7 °C (šiaurės rytuose), liepos atitinkamai 24 ir 22 °C. Per metus iškrinta nuo 400 (šiaurėje) iki 450 mm (pietuose) kritulių.

GyventojaiKeisti

2005 m. srityje gyveno 3 476 200 gyventojų. Tarp jų:

  • miesto gyventojų – 83 %
  • kaimo gyventojų − 17 %

Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:

Srities vidutinis gyventojų tankumas – 112 žm./km².

Administracinis suskirstymasKeisti

EkonomikaKeisti

Kasamos rūdos: geležis (90 % Ukrainos geležies rudos gavybos), manganas (100 %) rūdos, akmens anglis (14 %) ir rusvoji anglis; yra titano, urano, nikelio rūdų, boksito telkinių. Išplėtota juodoji metalurgija (apie 40 % Ukrainos juodosios metalurgijos pramoninės produkcijos) ir spalvotoji metalurgija, mašinų gamyba, chemijos (naftos chemijos, kokso chemijos, lakų, dažų, sprogstamųjų medžiagų, amoniako, gumos), siuvimo, trikotažo, avalynės, statybinių medžiagų, medžio apdirbimo, plaušienos ir popieriaus, baldų, maisto pramonė.

Srityje auginami kviečiai, miežiai, kukurūzai, soros, grikiai, cukriniai runkeliai, saulėgrąžos, kanapės, bulvės, daržovės. Išplėtota sodininkystė ir vynuogininkystė. Veisiami galvijai, kiaulės. Verčiamasi žvejyba.

Balneologijos ir purvo kurortas – Solonyj Limanas.

Ekonomikos rodikliaiKeisti

N rodiklis vienetai 2006
1 Prekių eksportas mln. JAV dolerių 7123,6
2 Tarp visų Ukrainos sričių % 18,6
3 Prekių importas mln. JAV dolerių 3723,2
4 Tarp visų Ukrainos sričių % 8,2
5 Eksporto-importo saldo mln. JAV dolerių 3400,4
6 Kapitalinės investicijos mln. grivinų 12309,8
7 Vidutinis atlyginimas Grivinų (2007-01-01) 1229
8 Vidutinis atlyginimas JAV dolerių (2007-01-01) 243,4

SusisiekimasKeisti

Per sritį eina geležinkeliai Charkovas-Sevastopolis, Dnipras-Taganrogas (Rusija). Srityje yra dujotiekiai, magistraliniai naftotiekiai. Laivuojamas Dniepras. Upių uostai Dnipras, Kamianskė, Nikopolis.[1]

Automobilių keliai srityje:
Maršrutas Didesni miestai srityje  Ukrainietiška
numeracija
Tarptautinė
numeracija
Statusas
Znamenka –    „Izvarinė“ Pjatychatkai, Dnipras,
Novomoskovskas, Pavlohradas
M04 E50 Tarptautinis
Charkovas – Jalta M18 E105 Tarptautinis
Boryspolis – Zaporožė Dnipras H08 - Nacionalinis
Dnipras – Mykolajivas H11 - Nacionalinis
Kropivnyckis – Zaporožė Kryvyj Rihas H23 - Nacionalinis

ŠaltiniaiKeisti

  1. Dniepropetrovsko sritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 36 psl.

Taip pat skaitykiteKeisti

NuorodosKeisti