Kropivnyckis

Kropivnyckis
ukr. Кропивницький
   Coat of Arms of Kropyvnytskyi.png      Flag of Kropyvnytskyi.svg   
Кропивницький вул. А. Тарковського 2019.jpg
Miesto gatvė
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Ukrainos vėliava Ukraina
Sritis Kirovohrado sritis Kirovohrado sritis
Įkūrimo data 1754 m.
Magdeburgo teisė nuo 1784 m.
Meras Andriy Raykovic
Gyventojų (2022[1]) 219 676
Plotas 93,7 km²
Tankumas (2022[1]) 2 344 žm./km²
Commons-logo.svg Vikiteka Kropivnyckis
Kirčiavimas Kropivnỹckis

Kropivnyckis – miestas vidurio Ukrainoje, 250 km į pietryčius nuo Kijevo, prie Inhulo upės aukštupio; srities administracinis centras. Per Kropyvnyckį eina CharkovoOdesos geležinkelis; plentai į Kijevą, Charkovą, Kišiniovą, Kryvyj Rihą. Išvystyta lengvoji, mašinų statymo, maisto pramonė. Apylinkėse kasamos rusvosios anglys, geležies rūda, grafitas. Galvijų veisimo, javų, kukurūzų, cukrinių runkelių, saulėgrąžų, kalendrų auginimo regiono prekybos centras.[2] Yra 2 teatrai, ir 2 kinoteatrai, Dailės muziejus.

2001 m. 85,8 % miesto gyventojų save laikė ukrainiečiais, 12 % – rusais.[3]

IstorijaKeisti

1754–1759 m. Rusijos imperijos Novorosijos gubernijos Naujosios Serbijos regione pastatyta Šv. Elžbietos tvirtovė, skirta apsaugai nuo totorių. 1775 m. apie ją išaugusiai Jelizavetgrado gyvenvietei suteiktas miesto statusas.[4]

Iki 1924 m. miestas vadintas Jelizavetgradu (rus. Елисаветград), vėliau (iki 1934 m.) Zinovjevsku (Зиновьевск), (iki 1939 m.) Kirovu (Кирово). 1939–2016 m. vadintas Kirovogradu arba Kirovohradu (Кировоград, Кіровоград). Tarybinio veikėjo Sergejaus Kirovo garbei vadintas miestas 2016 m. pervadintas apylinkėse gimusio ukrainiečių aktoriaus, dramaturgo Marko Kropyvnyckio garbei.

Miestai partneriaiKeisti

SportasKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. UKRAINE: Provinces and Major Cities, citypopulation.de
  2. Kropyvnyckyj. Visuotinė lietuvių enciklopedija, elektroninis papildymas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2017–2022
  3. кількість та склад населення України
  4. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 212

NuorodosKeisti