Dnipras

miestas Ukrainoje

Dnipras arba Dniepras (17761796 m. ir 18021926 m. Jekaterinoslavas, 17961802 m. Novorosijskas, 19262016 m. Dniepropetrovskas) – milijoninis miestas pietryčių Ukrainoje; srities centras.

Dnipras
ukr. Дніпро
            
Dnipras
Dnipras
48°27′00″ š. pl. 34°59′00″ r. ilg. / 48.45000°š. pl. 34.98333°r. ilg. / 48.45000; 34.98333 (Dnipras)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Ukrainos vėliava Ukraina
Sritis Dniepropetrovsko sritis Dniepropetrovsko sritis
Įkūrimo data 1776 m.
Magdeburgo teisė nuo 1783 m.
Meras Іван Куліченко
Gyventojų (2021.01.01. m.) 980 948
Plotas 409,718 km²
Tankumas (2021.01.01. m.) 2 394 žm./km²
Pašto kodas 49000-489
Tel. kodas +380-56
Tinklalapis [1]
Vikiteka Dnipras

Istorija

redaguoti

1776 m. miestą įkūrė rusas Grigorijus Potiomkinas ir carienės Jekaterinos Didžiosios garbei pavadino Jekaterinoslavu. Miesto teisės suteiktos 1783 m. Dabartiniu pavadinimu miestas žinomas nuo 2016 m. gegužės 19 dienos, kai Rada pakeitė pavadinimą.

1789 m. pastatyti klasicistiniai G. Potiomkino rūmai (archit. I. Starovas; perstatyti XIX a., vėliau sugriauti, atstatyti 1953 m.). XVIII a. pab. pastatytas gelumbės fabrikas. 1835 m. pastatytas Viešpaties Atsimainymo soboras (archit. A. Zacharovas). XIX a. pab.– XX a. pr. mieste iškilo eklektiniai pastatai.[1]

1926 m. miestas pervadintas Dniepropetrovsku komunistų partijos lyderio Grigorijaus Petrovskio garbei.

1932 m. pastačius vandens jėgainę ant Dniepro upės paskatino miesto pramonės augimą, kuris prasidėjo apie 1880 m. nutiesus geležinkelį. Antrojo pasaulinio karo metu (19411943) Dniepropetrovską okupavo vokiečiai. Iki 1991 m. dėl raketinės pramonės miestas buvo uždaras užsieniečiams.

Per Pirmąjį pasaulinį karą Jekaterinoslave apsigyveno lietuvių karo pabėgėlių. Po 1917 m. Spalio perversmo ir Rusijos pilietinio karo dauguma lietuvių grįžo į Lietuvą.

2016 m. gegužės 19 d. Ukrainos Aukščiausioji Rada, siekdama panaikinti komunistinio režimo simbolius, pakeitė miesto pavadinimą iš Dniepropetrovskas į Dnipras.[2][3]

Geografija

redaguoti

Miestas išsidėstęs abiejuose Dniepro upės krantuose.

Klimatas

redaguoti

Klimatas vidutinių platumų, kontinentinis.

  Dniepropetrovsko klimatas  
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Aukščiausia °C 11,5 (1971) 17,5 (1990) 24,1 (1983) 28,4 (1975) 35,1 (2007) 36,6 (1954) 38,0 (2002) 40,1 (1930) 36,5 (1994) 30,6 (1952) 23,6 (1932) 13,7 (2000) 40,1 (1930)
Vid. temperatūra °C −5,5 −4,1 0,8 9,4 16,0 19,6 21,3 20,6 15,4 8,4 2,5 −2,1 8,5
Žemiausia °C −28,4 (1954) −29,7 (1954) −26,4 (1964) −7,5 (1956) −2,6 (1940) 4,7 (1958) 7,6 (1956) 3,9 (1970) −3,1 (1977) −7,4 (1971) −20,1 (1931) −24,6 (1969) −29,7 (1954)
Krituliai mm 45 36 34 38 46 59 56 37 36 32 42 52 513
Duomenys: Dniepropetrovsko klimatas[4] 2009 01 16

Gyventojai

redaguoti

2007 m. mieste gyveno 1 080 846 gyventojų ir buvo trečias pagal gyventojų skaičių tarp visų Ukrainos miestų.

 
 
Demografinė raida tarp 1792 m. ir 2007 m.
1792 m. 1863 m. 1914 m. 1920 m. 1989 m.sur. 1996 m. 2006 m. 2007 m.
2 194 20 000 211 100 189 000 1 178 000 1 147 000 1 025 044 1 039 000

Švietimas ir kultūra

redaguoti
 
Soboras

Yra Ukrainos mokslų akademijos filialas. Dnipro universitetas (anksčiau – Dniepropetrovsko universitetas), įkurtas 1918 m., žemės ūkio universitetas, kasybos (įk. 1899 m.), metalurgijos (įk. 1930 m.) institutai. Veikia dailės ir istorijos muziejai, 5 teatrai, tarp jų operos ir baleto teatras, atidarytas 1974 m., filharmonija, Botanikos sodas.

Ekonomika

redaguoti

Didelis pramonės centras, mineralais gausiame regione. Gerai išvystytas geležinkelio ir vandens transportas, leidžiantis susisiekti su geležimi gausiu Krivoj Rogu Doneco baseine ir mangano kasyklomis Nikopolyje, yra upių uostas ir oro uostas. Dnipre išplėtota juodoji metalurgija, metalo apdirbimas, plieno, elektrovežių, metalurgijos ir kasybos įrangos, žemės ūkio mašinų, staklių, presų, radijo imtuvų gamyba, chemijos (kokso chemijos, padangų, plastikų, dažų, lakų, azoto trąšų, sintetinių dervų), siuvimo, trikotažo, avalynės, statybinių medžiagų, medžio apdirbimo, baldų, popieriaus, maisto (mėsos, alaus) pramonė.

Miestai partneriai

redaguoti

Dnipras yra užmezgęs partnerystės ryšius su šiais miestais:

Šaltiniai

redaguoti
  1. Dniepropetrovskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 36 psl.
  2. Верховная рада переименовала Днепропетровск
  3. Dnipropetrovsk renamed Dnipro
  4. „Dniepropetrovsko klimatas“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2009-01-16.