Jalta
Ялта
   Gerb Yalty.jpg      Flag of Yalta.svg   
Yalta.jpg
Jalta nuo jūros

Jalta
44°29′0″ š. pl. 34°09′0″ r. ilg. / 44.48333°š. pl. 34.15000°r. ilg. / 44.48333; 34.15000 (Jalta)Koordinatės: 44°29′0″ š. pl. 34°09′0″ r. ilg. / 44.48333°š. pl. 34.15000°r. ilg. / 44.48333; 34.15000 (Jalta)
Laiko juosta: (UTC+0)
Respublika Krymas Krymas
de jure Ukrainos vėliava Ukraina
de facto Rusijos vėliava Rusija
Įkūrimo data XII a.
Gyventojų (2012) 78 040
Plotas 17,37 km²
Tankumas (2012) 4 493 žm./km²
Altitudė 54 m
Commons-logo.svg Vikiteka JaltaVikiteka

Jalta (ukr. ir rus. Ялта, krym. Yalta) – miestas pietinėje Krymo autonominės respublikos dalyje. Kurortas Juodosios jūros pakrantėje. Miestą kerta Bystros upė, aplink kurią yra išsidėstęs miesto centras. 79,8 tūkst. gyventojų (2006).

GeografijaKeisti

KlimatasKeisti

Klimatas šiltas, sausas, subtropinis. Vidutinė metų temperatūra 14°С, vasario – 2°С, liepos – 25°С. Dienų su krituliais kiekis per metus – 85.

IstorijaKeisti

Jaltą XVIII a.Turkijos užkariavo Rusija. Netoli vieno iš gražiausių kurortų prie Juodosios jūros savo vasaros rezidenciją buvo įkūręs imperatorius Aleksandras II (Livadijoje).

1945 m. vasario 4-11 d. imperatoriaus rūmuose Livadijoje vyko Jaltos konferencija, vienas iš svarbiausių J. Stalino, T. Ruzvelto ir V. Čerčilio susitikimų, kuriame buvo sprendžiama tarptautinė tvarka po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Europa buvo padalinta į įtakos sferas, susitarta dėl okupuotos Vokietijos administravimo ir Jungtinių Tautų įkūrimo.

GyventojaiKeisti

Pagal 2000-ųjų metų duomenis savivaldybėje gyveno 80,5tūkst gyventojų. Iš jų: 68,3 % – rusai, 25,7 % – ukrainiečiai, 0,8 % – žydai, 0,1 % – Krymo totoriai.

LietuviaiKeisti

 
Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia

Pavieniai asmenys iš Lietuvos Jaltoje gydėsi nuo XIX a. pab., tai Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Vincas Kudirka, Povilas Višinskis, Juozas Gurauskis, Juozas Gruodis; gydytoju dirbo Grigorijus Blochas, vaistininku - Stanislovas Jurevičius. 1913 m. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios klebonu buvo paskirtas kun. Motiejus Gudaitis, pats Jaltoje ieškojęs tinkamo savo sveikatai klimato.[1] Pirmojp pasaulinio karo metais mieste veikė lietuvių karo pabėgėlių džiovininkų sanatorija,[2] kurioje dirbo Jokūbas Mikelėnas, Adomas Sketeris, Vanda Didžiulytė-Mickevičienė, Liudvika Didžiulienė; gydėsi keli šimtai karo pabėgelių iš Lietuvos. Susikūrė vietos lietuvių draugija. Pokaryje dauguma tautiečių grįžo į tėvynę, 1927 m. vienintelė katalikų bažnyčia buvo uždaryta. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, jaltiečiai dalyvauja Krymo M. K. Čiurlionio lietuvų kultūros draugijos veikloje.[3]

TurizmasKeisti

Įžymybės:

  • Aleksandro Nevskio Laura – vienuolynas ir katedra,
  • Antono Čechovo namas-muziejus.
  • Kregždės Lizdas

SavivaldybėKeisti

 
Jaltos savivaldybės žemėlapis

Jaltos miesto savivaldybei (taryba; ukr. Ялтинська міськрада) priklauso 2 miestai, 21 miesto tipo gyvenvietė, 9 kaimo tipo gyvenvitės.

Miestų partnerystėKeisti

Jalta yra užmezgusi partnerystės ryšius su šiais miestais:

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti