Atverti pagrindinį meniu
Portal.svg
Bubiai
Bubiai1.jpg
Bubių gyvenvietė nuo Dubysos
Coat of arms of Bubiai.svg

Bubiai
Koordinatės 55°51′29″š. pl. 23°08′31″r. ilg. / 55.858°š. pl. 23.142°r. ilg. / 55.858; 23.142 (Bubiai)Koordinatės: 55°51′29″š. pl. 23°08′31″r. ilg. / 55.858°š. pl. 23.142°r. ilg. / 55.858; 23.142 (Bubiai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Šiaulių rajono savivaldybės vėliava Šiaulių rajono savivaldybė
Seniūnija Bubių seniūnija
Gyventojų skaičius 789 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka Bubiai (Šiauliai)Vikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Bubiaĩ
Kilmininkas: Bubių̃
Naudininkas: Bubiáms
Galininkas: Bubiùs
Įnagininkas: Bubiaĩs
Vietininkas: Bubiuosè
Bubių žemėlapis

Bubiaikaimas Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, šalia kelių  215  BubiaiRamučiai  ir  A12  RygaŠiauliaiTauragėKaliningradas , 14 km į pietvakarius nuo Šiaulių, abipus Dubysos. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra Šiaulių radijo televizijos stotis, veikia Bubių mokykla, biblioteka, paštas (LT-80016).

GeografijaKeisti

Kaimas įsikūrė aukštuose Dubysos krantuose. Į šiaurę nuo kaimo telkšo 422 ha Bubių tvenkinys, suformuotas 1973 m., mėgiama poilsio vieta. Kaime yra keli gamtos paveldo objektai: seniausios Lietuvoje „Penkios Bubių tuopos“, kurių aukštis 34 m, kamienų skersmuo 1,3 metro, Grafo D. Zubovo ąžuolų alėja, Ventos-Dubysos perkaso pušys. Pietvakariuose driekiasi Bubių-Padubysio miškai. Nuo Šiaulių iki Bubių nutiestas 10 km ilgio dviračių takas.

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

  ŠIAULIAI – 13 km
AUKŠTELKĖ – 4 km
 
Kurtuvėnai – 7 km
UŽVENTIS – 28 km
     
     
     
KELMĖ – 31 km Bazilionai – 9 km

IstorijaKeisti

 
Buvusiojo Bubių dvaro pastatai
 
Bubių pagrindinė mokykla
 
Bubių tuopos – didžiausios Lietuvoje

Archeologinių kasinėjimų duomenimis Bubiuose gyventa jau V a. Dubysos pilis (vok. Dobitzen) ant greta Dubysos upės esančio kalno pastatyta apie 1230 m. Jos apylinkėse plėšikavo 1236 m. Saulės mūšyje sumušti kalavijuočiai. 1348 m. ir 1358 m. pilį sudegino kryžiuočiai. Išliko Bubių piliakalnis, vadinamas Pilale.

Pirmą kartą 1566 m. minimi Bubiai buvo Aukštelkų valsčiaus viensėdija. Kaip dvaras Bubiai pradėjo formuotis po paskutiniojo 1795 m. Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, kai Rusijos imperatorė Jekaterina II Bubius, kaip ir visas Šiaulių apylinkes, padovanojo savo meilužiui Platonui Zubovui. Šiam mirus dvarą paveldėjo jo brolis Dmitrijus Zubovas, vėliau jo sūnus Nikolajus Zubovas.

1825 m. pro Bubius buvo pradėtas tiesti Dubysos-Ventos kanalas. Jo statyba nutrūko prasidėjus 1831 m. sukilimui. 1831 m. birželį Bubiuose telkėsi sukilėliai Šiaulius užpulti, sėkmingai užėmė miestą, bet liepą caro kariuomenė atsiėmė miestą ir išžudė daug sukilėlių. XIX a. Bubiuose buvo pašto stotis, grafų Zubovų rezidencija.

Mirus grafui Nikolajui Zubovui, 1899 m. Bubius paveldėjo jo sūnus Dimitrijus Zubovas (jaunesnysis). Jis savo lėšomis tais pačiais metais dvare atidarė pradžios mokyklą, nuo 1905 m. dėstomąja lietuvių kalba. Jo valdymo metais dvaro ūkis buvo perorientuotas į gyvulininkystę ir pienininkystę, dvare įsteigta lentpjūvė ir plytinė. 1910 m. dvare įsteigta žemesnioji gyvulininkystės ir pienininkystės mokykla.

Nuo XIX a. pabaigos iki 1940 m. Bubių dvaras buvo stambus kultūrinis ir ūkinis centras ir suvaidino žymų vaidmenį lietuvybės sąjūdyje. Nuo 1894 m. čia buvo rengiamos garsios lietuviškos šiauliečių gegužinės (vyko ties ta vieta, kuris Dubysos–Ventos kanalas susijungia su Dubysa). 1915 m. vasarą prie Bubių vyko įnirtingi mūšiai tarp vokiečių ir rusų armijų.

1918 m. Bubių mokykla tapo valstybine pradžios mokykla, 1920 m. perkelta į buvusios pieninės patalpas, o 1924 m. įsikūrė buvusioje grafo D. Zubovo arklių keitimo stotyje. 1949 m. mokykla tapo septynmete, 1962 m. aštuonmete, 1967 m. įsikūrė naujuose pastatuose, 1986 m. tapo devynmete mokykla, duris atvėrė erdvus trijų aukštų mokyklos priestatas. 1987 m. mokyklą imta vadinti nepilna vidurine, nuo 1999 m. dešimtmetė pagrindinė mokykla.

Vykdant 1922 m. žemės reformą, Šiaulių apskrityje iš grafo D. Zubovo buvo nusavinti 5 dvarai. Grafas pasirinko nenusavinamą žemės normą Bubių dvaro centre. Kartu su paliktais sklypais prie lentpjūvės ir plytinės jo valdoje liko 120 ha žemės. Po D. Zubovo mirties dvarą paveldėjo jo duktė Tatjana Zubovaitė-Ropienė, o po jos mirties dvarą pasidalino dukterys Darija Putvinskienė ir Kotryna Kurkauskienė. Nuosavybės teisė į išlikusius dvaro pastatus atstatyta Dmitrijaus Zubovo anūkėms Elenai Kurkauskaitei-Slavinskienei ir Aleksandrai Putvinskaitei-Kulnienei.

1944 m. rugpjūtį ties Bubiais vyko nuožmios kovos tarp vokiečių ir sovietų. Prie piliakalnio įsteigtos Antrojo pasaulinio karo aukų kapinaitės. 19501995 m. apylinkės centras, tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1953 m. atidaryti kultūros namai, 1956 m. paštas, ambulatorija, 1957 m. biblioteka. [2]

2000 m. patvirtintas Bubių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1566 m. Aukštelkų valsčius
19191950 m. Šiaulių apskritis
19501995 m. Bubių apylinkės centras
nuo 1995 m. Bubių seniūnijos centras


Pavadinimo kilmėKeisti

Pagal vieną legendą, senovėje Bubių gyvenvietę supo didžiuliai miškai su daugybe kurtinių (beje, kurtinys vaizduojamas ir herbe), nuo kurių nuolatinio baubsėjimo ir kilęs pavadinimas. Kita legenda byloja, kad Bubių vardas kilęs iš miškuose gyvenusių ir žmones gąsdinusių „baubų“.

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1783 m. ir 2011 m.
1783 m. 1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[3] 1970 m.sur. 1975 m.[4] 1979 m.sur. 1984 m.[5] 1989 m.sur. 2001 m.sur.
50 (13 namų) 56 259 495 633 606 627 718 794 878
2011 m.sur. - - - - - - - - -
789 - - - - - - - - -


Žymūs žmonėsKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Bubiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 543 psl.
  3. Bubiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 269 psl.
  4. BubiaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 292 psl.
  5. Bubiai 2. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 290 psl.

NuorodosKeisti

NuotraukosKeisti