Kužiai
- Šis straipsnis apie miestelį Šiaulių rajone. Apie kaimą Šalčininkų rajone skaitykite straipsnyje Kužiai (Šalčininkai).
Kužiai | ||
---|---|---|
55°58′59″š. pl. 23°08′17″r. ilg. / 55.983°š. pl. 23.138°r. ilg. | ||
Apskritis | Šiaulių apskritis | |
Savivaldybė | Šiaulių rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Kužių seniūnija | |
Gyventojų | 1 033 | |
Vikiteka | Kužiai | |
Istoriniai pavadinimai | rus. Куже, Кужи[2] |
Kužiai – miestelis Šiaulių rajono savivaldybėje, prie automobilių magistralės A11 Šiauliai–Palanga ir geležinkelio Vilnius–Klaipėda, 12 km į šiaurės vakarus nuo Šiaulių, kairiajame Ringuvos krante. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-80028). Pietvakariniame miestelio pakraštyje yra Kužių geležinkelio stotis.
Etimologija
redaguotiLiaudies etimologija miestelio pavadinimą sieja su bendriniu žodžiu kužis – „arklys, kumelys, kumeliukas“.
Istorija
redaguotiĮ šiaurės rytus nuo Kužių yra Luponių piliakalnis. Vietovė minima nuo XVII a. vidurio. 1653 m. pastatyta bažnyčia. XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. Miestelis ėmė augti XIX a., kai prie kelio Šiauliai–Telšiai čia buvo pastatyta pašto stotis. Tuo metu Kužiai buvo Šiaulių apskrities miestelis, priklausęs Šiaulių valsčiui ir parapijai.[3]
XX a. smarkiai nukentėjo per pasaulinius karus. 1915 m. ir 1944 m. Kužiai sudegė. 1919 m. apylinkėse veikė Felikso Šemetos vadovaujamas Kužių partizanų būrys, pasižymėjęs kovose su bermontininkais.
1933 m. įsteigta pradžios mokykla, 1940–1994 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1994 m. Kužių vidurinė mokykla.
II pasaulinio karo metu 1,5 km į šiaurės rytus nuo Kužių esančiame Lužtino miške naciai sušaudė apie 8000 Šiaulių geto ir Šiaulių kalėjimo kalinių. Po Antrojo pasaulinio karo ties Kužiais prie Šiaulių–Mažeikių geležinkelio veikė lietuvių partizanai. 1968 m. prie miestelio prijungti Kalnelio ir Kužių kaimai.1950-1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, 1950–1975 m. – apylinkės centras. 1946 m. pastatyta medinė Kužių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia. 1947 m. įkurta biblioteka, ambulatorija, lopšelis-darželis.[4]
2001 m. patvirtintas Kužių herbas. Iki 2011 m. pabaigos veikė UAB „Kužių agroįmonė“, viena didžiausių mėsos perdirbėjų Šiaulių apskrityje.[5]
2021 m. Kužių seniūnijos gyventojų iniciatyva pastatytas Atminimo akmuo Kužių partizanams, gynusiems Lietuvos nepriklausomybę 1919 m.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XIX a. | Šiaulių valsčius | Šiaulių apskritis |
1919 m. | Kužių valsčiaus centras | |
1923?–1950 m. | Šiaulių valsčius | |
1950–1995 m. | Kužių apylinkės centras | Šiaulių rajonas |
1995– | Kužių seniūnijos centras | Šiaulių rajono savivaldybė |
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m. | ||||||||
1865 m.*[2] | 1886 m. | 1897 m.sur. | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1978 m.[9] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
96 | 94 | 220 | 180 | 141 | 435 | 788 | ||
1979 m.sur.[10] | 1985 m.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | 2021 m.sur.[15] | - | ||
872 | 1 370 | 1 150 | 1 420 | 1 168 | 1 033 | - | ||
| ||||||||
|
Žymūs žmonės
redaguotiKužių kapinėse palaidotas:
- Jonas Sidaravičius (1937), tapytojas, dailėtyrininkas, kolekcionierius.
- Matas Veitas, pedagogas, 1922–1933 m. Šiaulių apskrities veterinarijos gydytojas.
Galerija
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 821 psl.
- ↑ Kuże. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 7 psl. (lenk.)
- ↑ Kužiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 354 psl.
- ↑ http://www.adminbiuras.lt/teismu-praktika/case_1529
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Kužiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 271 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Kužiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 292 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Kužiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 457
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Kužiai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 26 psl.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
GRUZDŽIAI – 16 km VERBŪNAI – 6 km |
|||||||||||
Amaliai – 2 km KURŠĖNAI – 13 km |
|
||||||||||
Gilaičiai – 7 km | Noreikiai – 6 km ŠIAULIAI – 13 km |